Praėjusią savaitę iš naujo atgimę konfliktai tarp populiariausių šalies politikų, artėjant prezidento ir Seimo rinkimams, tikėtina, tik gilės, taip pakoreguodami ir politikų vertinimus.
O „saugioje zonoje“ politikos ekspertai nelaiko ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) , liepą paraštėse palikusios visus konkurentus.
G.Nausėda dar nėra apsisprendęs?
Liepos 12–19 dienomis atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad prezidentas Gitanas Nausėda, atlikęs svarbiausią vaidmenį NATO viršūnių susitikimo kontekste, nuo gegužės savo populiarumą išaugino beveik 10 proc. punktų – nuo 59,6 iki 68,8 proc. punktų.
Ant kulnų šalies vadovui po truputį lipa krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, liepą pasiekęs „prezidentinį“ reitingą – 50 proc. apklaustųjų jį įvertino teigiamai.
Tačiau Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad praėjusią savaitę įvykęs dviejų populiariausių politikų konfliktas dėl vokiškų tankų pirkimo gali turėti pasekmių abiejų vertinimui.
Tiesa, anot politikos eksperto, atrodo, kad G.Nausėda dar nėra apsisprendęs, kaip toli eiti šiame konflikte – šalies vadovas ministrą sukritikavo, tačiau tuo pačiu kalbėjo, kad A.Anušausko atskleistos informacijos slaptumą turėtų įvertinti ta pati Krašto apsaugos ministerija.
„G.Nausėda išlieka atsargus. Jis nesakė, kad A.Anušauskas turėtų atsistatydinti, o tai yra natūralu, nes jau dabar yra pora ministrų, kurie susilaukė prezidento nemalonės, ir kas iš to – toliau dirba“, – priminė M.Baltrukevičius.
M.Baltrukevičius pastebėjo, kad A.Anušauskas – visai kitoks krašto apsaugos ministras nei buvę iki šiol: pavyzdžiui, Juozas Olekas neturėjo ambicijų būti toks dominuojantis, Raimundas Karoblis taip pat nesistengė per daug išsiskirti.
„A.Anušauskas yra kitokio profilio – jis nenori būti per tylus, pilkas, biurokratinis ministras, kuris tik vykdo nurodymus“, – kalbėjo jis.
Todėl politikos ekspertas neatmeta, kad didesnių įtampų tarp A.Anušausko ir G.Nausėdos dar gali kilti, tačiau G.Nausėda bent kurį laiką svers tokio ėjimo į konfliktą naudą. Jeigu G.Nausėda eitų į vidaus kovas ir pralaimėtų, visuomenė šalies vadovą galėtų pradėti vertinti kaip silpną, jo populiarumas mažėtų.
Anot jo, tikėtina, kad praeitos savaitės įvykiai ir ministro komunikacijos stilius – transliuoti viską per feisbuką – galėtų atsiliepti jo reitingams, galimas populiarumo pakritimas.
Prognozuoja bombą
Tuo metu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas dabartinio A.Anušausko ir G.Nausėdos konflikto potencialą vertina skeptiškai. Anot jo, kyla nemažai abejonių, ar daug žmonių Lietuvoje iš viso girdėjo apie kilusį konfliktą ir tuo labiau ar supranta jo esmę.
Tiesa, jis neatmeta, kad G.Nausėda ateityje galėtų „užkabinti“ A.Anušauską, tačiau ne dėl pakalbėjimų apie tankus ar sutartis – jeigu jau nuspręstų imtis kritikos, tuomet ji turėtų suktis apie dalykus, kuriuos žmonės gerai supranta.
„Greičiausiai G.Nausėdos patarėjai kruopščiai dokumentuoja visus A.Anušausko pasisakymus ir tikriausiai laukia, kol A.Anušauskas padarys kokią nors klaidą, ir tokiu atveju G.Nausėda galėtų imtis kritikuoti.
Įsivaizduokime, jei atsitiktų kokia nors nelaimė kokiame nors Lietuvos kariuomenės dalinyje – tada iš karto išgirstume, kad G.Nausėda visada sakė, jog A.Anušauskas nėra geras ministras, esą jis visada reikalavo spręsti šią įsisenėjusią problemą. Tačiau dabar, lygioje vietoje, jis to daryti nedrįsta“, – įvertino M.Lapinskas.
Iš kitos pusės, M.Lapinskas pastebėjo, kad kol kas dar negirdėjome A.Anušausko aštresnių, nesurežisuotų pasisakymų apie paties G.Nausėdos politiką.
„Greičiausiai būtų gana didelė bomba, jeigu A.Anušauskas parodytų, kad ir G.Nausėda nėra visa išmanantis ir absoliučiai kompetentingas. Bet jeigu A.Anušauskas eis į rinkimus, tuomet tokios kritikos mes išgirsime“, – prognozavo jis.
Ar kandidatuos?
M.Baltrukevičius svarstė, kad A.Anušauskas svarstytų galimybę pasinaudoti „prezidentiniu“ reitingu ir iš tiesų kandidatuoti prezidento rinkimuose, tačiau tai, jo manymu, priklausys nuo partijos valios – nepriklausomu kandidatu, anot eksperto, A.Anušauskas į rinkimus neitų.
Tiesa, jis priminė, kaip prieš praėjusius prezidento rinkimus buvo renkamas konservatorių kandidatas – buvo vaizduojama, kad kandidatai keliami demokratiškai, tačiau, anot jo, buvo galima nujausti, kad partijos elitas buvo vieno kandidato pusėje.
„Taip gali būti ir dabar – kad šis klausimas bus išspręstas už uždarų durų, jog nebūtų tokių įtampų. Tikėtina, kad jeigu bus keliami I.Šimonytė ir A.Anušauskas, tuomet tik vienas galiausiai apsispręs kandidatuoti, kad tos vidinės kovos, kurios, siekiant tokių postų, tampa aštrios, nedegintų partijos“, – spėjo M.Baltrukevičius.
Gali prapulti?
Tuo metu populiariausia partija Lietuvoje ir toliau išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su 19,1 proc. apklaustųjų simpatijų, nuo artimiausių konkurentų – konservatorių – LSDP atsiplėšusi net 9,2 proc. punktais.
M.Baltrukevičius svarstė, kad socialdemokratai turi geras galimybes už kiek daugiau nei metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose būti pirmi pagal gautus balsus, tačiau, anot jo, tikėtina, kad atotrūkis nuo antros vietos nebus toks didelis, kaip atrodo pagal reitingus.
Jis priminė, kad socialdemokratai turi rimtą problemą – reitinguose atrodo labai gerai, tačiau rinkiminės kampanijos metu prapuola.
„Neaiškios, miglotos žinutės, pasyvoka kampanija, ir tada jie pralaimi neapsisprendusius rinkėjus, priimančius paskutinės minutės sprendimus, kurių visada būna daug, ir jų potencialas lieka neišnaudotas“, – pastebėjo ekspertas.
Savo ruožtu komunikacijos ekspertas M.Lapinskas pastebėjo, kad rinkimų metu gali suveikti ir mažas rinkėjų aktyvumas, mat tai jau bus treti rinkimai per metus. Svarbus ir rinkiminės kampanijos vaidmuo, kada socialdemokratų konkurentai kaunasi dėl to paties rinkėjo.
„Jeigu tau iš lošimų automato ar iš ruletės byra pinigai, tai nebūtinai yra dėl to, kad labai gerai išmanai tą žaidimą ar žinai, kur pastatyti – kartais taip viskas tiesiog sukrenta.
Socialdemokratai žygiuoja į priekį nelabai ką darydami, laikydamiesi nuošalyje, kai kiti kalasi, ir iš šio kontrasto ima prizą“, – įvertino M.Lapinskas.
„Toks paprastas populiarumo matavimas duoda progą iššauti šampaną, tačiau nebūtinai kitų metų spalį duos rezultatą“, – pridūrė jis.
Koalicijos formavimas
Jeigu socialdemokratų partija kitų metų Seimo rinkimų metu nuskintų pergalę, tuomet dairytųsi į dabartines opozicines partijas, o pirmiausiai – į ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamus demokratus, svarstė M.Baltrukevičius.
„Turbūt demokratai jiems būtų palankesnis variantas negu valstiečiai būtent dėl to, kad demokratai yra mažiau radikalūs, mažiau poliarizuojantis pasirinkimas, centrališkesnė linija. O ir patys demokratai būtų labai suinteresuoti būti vienoje ar kitoje koalicijoje“, – spėjo jis.
Visgi, politikos analitikas pastebėjo, kad dviejų partijų koalicija yra menkai tikėtinas scenarijus – greičiausiai reikėtų ir valstiečių, arba Liberalų sąjūdžio, jei šiai politinei jėgai suveiktų pragmatinis vertinimas.
Tuo metu konservatoriai, M.Baltrukevičiaus manymu, nesutiktų su vadinamąją vaivorykštine koalicija ir kartu su socialdemokratais nedirbs – pirmiausiai dėl to, kad būti mažesniais koalicijos partneriais yra rizikinga.
„Jeigu konservatoriai nebus rinkimų nugalėtojai, tai tikrai dirbs opozicijoje“, – spėjo jis.
Tuo metu M.Lapinskas svarstė, kad vaivorykštinė koalicija galėtų tapti realybe.
„Tikriausiai slapčia jie net meldžiasi, kaip taip atsitiktų, nes bent trejus metus iki rinkimų galėtų dirbti ir užtikrinti valstybinę liniją. Gerus darbus tiek vieni, tiek kiti prisiimtų sau, blogus nurašytų koalicijos partneriams.
Socialdemokratams konservatoriai būtų sukalbamesni partneriai, pasiduodantys racionaliems argumentams.
Iš kitos pusės, tokiu būdu jie smarkiai apnuogintų savo kairįjį flangą, ir likę kairės politikai juos smarkiai atakuotų, sakytų, kad parsidavė dešiniesiems“, – neatmetė komunikacijos ekspertas.
