Kodėl, tikėtina, tokią pačią žvalgybinę informaciją gaunantys, už šalies saugumą atsakingi Lietuvos politikai taip skirtingai kalba apie galimas grėsmes? Ir ar iš tiesų Lietuva daro pakankamai, jeigu grėsmės yra tokios rimtos, kaip vis pabrėžia prezidentas?
Skirtingi vertinimai
Ketvirtadienį su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu Suvalkų krašte susitikęs prezidentas G.Nausėda pranešė, kad Baltarusijoje šiuo metu jau gali būti dislokuota apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, o dalis jų esą yra priartėję prie Lietuvos, užėmę padėtį Gardino srityje.
Šalies vadovas tuo pačiu nurodė, kad Baltarusijoje planuojama dislokuoti 10 tūkst. „Wagner“ kovotojų, todėl provokacijų rizika yra išaugusi.
„Tai yra rimta jėga. Tai nėra kažkokie nepatyrę berniokai, kurie nežino, kaip elgtis su ginklais. Tai yra įgiję kovinės patirties mūšio lauke žmonės, kurie tikrai pavojingi – dar ir dėl to, kad turi mažai moralinių skrupulų ir turi tamsią kriminalinę praeitį“, – kalbėjo G.Nausėda.
Tuo metu krašto apsaugos ministras A.Anušauskas, komentuodamas visas priemones, kurių dėl „Wagner“ jau ėmėsi Lenkija, ragino baigti šokti pagal Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos dezinformacines žinutes.
„Vagnerininkų emblemoje yra kaukolė – oj kaip baisu... Tokių emblemų galima ir daugiau pasigaminti, bet kaip tai pakeičia samdinių aprūpinimą amunicija (nėra), sunkiąja technika (paliko Rusijoje) ir pagaliau smegenimis (niekada neturėjo)?
A.Lukašenka vos nulaiko J.Prigožiną, o V.Putinas vos nulaiko A.Lukašenką? Ane? Jau patikėjot? Juk dar yra „baisioji“ TikTok’o armija, kuri niekaip nepasiekia kovos lauko.
Tad gal išmokim informaciniame kare skirti realius dalykus nuo dezinformacinių“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Anušauskas.
Ką reiškia skirtingas vertinimas?
Komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas naujienų portalui lrytas.lt teigė nesureikšminantis skirtingo agresyvumo politikų retorikos, kol jų veiksmai vienas kitam neprieštarauja.
„Kaip sako apie fokusininkus – reikia žiūrėti į jų rankas, o politikoje reikia žiūrėti į tai, ką politikai daro, o ne tik į tai, ką kalba.
Negalime sakyti, kad iš vienos ar kitos politikų stovyklos turime skirtingus veiksmus. Jeigu G.Nausėda, pavyzdžiui, įsakytų kur nors perdislokuoti kariuomenę, galėtume kalbėti, kad tai pažengė toliau nei retorika. O dėl to, kad jie turi skirtingus požiūrius, didelės problemos nėra.
Kariuomenė, žvalgybos institucijos vykdo savo darbą, o politikų darbas yra kelti tuos klausimus. Neatrodo, kad būtų veiksmų pjautynės, kai vienas duoda vieną įsakymą, o kitas – kitą“, – pabrėžė jis.
M.Lapinskas svarstė, kad agresyvesnę retoriką apie galimas grėsmes pasirinkęs G.Nausėda gali turėti du tikslus.
Pirmiausia, tai gali būti būdas atsikirsti nuo konservatorių, kurie, priešingai, nei prezidentas, nepalaikė tokių pačių apribojimų baltarusiams, kaip Rusijos piliečiams.
Komunikacijos ekspertas neatmeta ir to, kad G.Nausėdos vidaus politikos grupė galėjo užsisakyti visuomenės nuomonės apklausą ir pamatyti, kad gyventojai, pavyzdžiui, nemato G.Nausėdos kaip stipraus nacionalinio saugumo srityje, tad griežta retorika jis galėtų norėti įsitvirtinti kaip ryžtingas sprendimų priėmėjas.
Galiausiai, į grėsmę itin pabrėžiančias Lenkijos premjero M.Morawieckio pozicijas, anot M.Lapinsko, reikėtų žiūrėti per artėjančių Lenkijos parlamento rinkimų prizmę: „Per kampaniją visada sutirštini spalvas“.
Ragina ruoštis dabar
Tuo metu karybos ekspertas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis įsitikinęs, kad į „Wagner“ grėsmes Lietuva turėtų reaguoti griežčiau nei tai daroma dabar.
Anot jo, sienos uždarymas, kurį prezidentas G.Nausėda įvardijo kaip kraštutinę priemonę, būtų racionalus žingsnis, kurį reikėtų žengti kartu su Lenkija ir Latvija.
„Wagner“ grupuotė čia atsirado ne bulvių derliaus nuiminėti – šios grupuotės išlaikymas per metus kainuoja milijardus. Rusijos ir Baltarusijos retorika, įtampos kaitinimas, į Lenkiją įskridę sraigtasparniai, A.Lukašenkos ir V.Putino juokeliai apie samdinius, kurie nori į Varšuvą nukeliauti – į tai reikia reaguoti.
Reikia galvoti ir apie sienos uždarymą, ir apie inžinerinį įtvirtinimą“, – portalui lrytas.lt sakė V.Malinionis.
Ekspertas įsitikinęs, kad Lietuva jau dabar galėtų pradėti ruoštis užminavimui, iškasti duobes.
„Tuo labiau, kad Latvijos pasienio tarnybos vadas vakar per Lenkijos televiziją paviešino informaciją, kad jie stebi Baltarusijos pasienį, matomai klausosi jų pokalbių, ir iš jų padarė išvadą, kad baltarusių pasieniečiai ruošiasi kažkokiems agresyviems veiksmams – nežinia, kokio masto.
Tarp Baltarusijos pasieniečių yra ne tik pasieniečiai – greičiausiai apeliuojama į tai, kad ten yra ir „Wagner“ samdinių“, – kalbėjo V.Malinionis.
Ką keičia lokacija ir samdinių skaičius?
Prezidentas G.Nausėda nurodė, kad Gardino sritis, kur dislokuota dalis „Wagner“ samdinių, „yra labai patogi rengti provokacijas tiek prie Lenkijos-Baltarusijos, tiek prie Lietuvos-Baltarusijos sienos“.
V.Malinionis svarstė, kad tam tikra pasirinkta lokacija bandoma sumažinti Vakarų šalių budrumą, sukurti netikėtumo efektą – jeigu ilgą laiką kalbama apie tai, kad netrukus užpuls, o tada vis nepuola, ilgainiui grėsmės gali būti ignoruojamos.
O ir 10 tūkst. samdinių, anot eksperto, keistų saugumo situaciją. Dabar „Wagner“ kovotojai neturi sunkios ginkluotės – nėra mechanizuoti, neturi artilerijos, aviacijos. Tačiau, kaip pabrėžė V.Malinionis, jie visą šią techniką valdyti moka.
Todėl, jo manymu, reikia neatmesti scenarijaus, kad, pavyzdžiui, prisidengiant „Zapad 2023“ pratybomis, visa reikalinga technika gali atsirasti Baltarusijoje, ir rugsėjo viduryje Lietuvos pašonėje jau būtų pilnai paruoštos penkios mechanizuotos brigados su artilerija.
Tačiau kam rusams reikėtų kokių nors provokacijų ar veiksmų prieš NATO šalis, kai vis dar vyksta jų pradėtas karas Ukrainoje? V.Malinionis neatmeta, kad tokiu būdu Kremlius gali norėti sustiprinti savo derybinę galią su Vakarais.
Ekspertas pabrėžė, kad Rusija vykdo įvairias provokacijas ne tik rytiniame NATO flange – tą patį galima matyti ir Juodojoje jūroje, ir Afrikoje.
„Tuo metu čia, mūsų pašonėje, Vakarų šalims sudaromas noras, vengiant branduolinio konflikto, pripažinti, esą tai kažkokia nekontroliuojama grupuotė.
Čia dislokuota taktinė branduolinė ginkluotė – dar vienas dalykas, kuris „ramins“ mūsų sąjungininkų sprendimų priėmėjus, vengiant branduolinio konflikto“, – kalbėjo jis.
