„Vidutiniškai per metus, tai, ką stebime statistiškai, skaičiai neauga – (kraštutinių atvejų fiksuojama – ELTA) 800–900“, – LRT radijo laidoje penktadienį pažymėjo specialistė.
„Pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų skaičiai auga ir tai viršija daugiau kaip 15 proc. per metus. Taigi atskiriamų vaikų skaičius, sakyčiau, kasmet mažėja, jeigu lygintume procentiškai“, – sako I. Skuodienė.
Anot vaiko teisių specialistės, tarnybos dėl vaikų paėmimo iš šeimos į teismą kreipiasi tik tais atvejais, kai jie auga neprižiūrimi ne tik fiziškai, bet ir nesirūpinama vaikų emociniu, socialiniu tobulėjimu bei nuolat atsisakoma valstybės siūlomos pagalbos.
„Nuoseklus tėvų veikimas, nepripažinimas, pagalbos nepriėmimas, jos neteikimas vaikams įsistiprinti ir augti savarankiškais piliečiais, kurie gebės pasirūpinti savimi, savo vaikais – čia yra (skiriamas – ELTA) didesnis tarnybų dėmesys“, – pažymi I. Skuodienė.
„Visada (tarnybų – ELTA) prioritetas yra pagalba šeimai įveikti sunkumus. Ir jei nepavyksta sutarti, jei šeima nebendradarbiauja, jei atsisako pagalbos – tik tuomet, kraštutiniais atvejais, kreipiamės į teismą“, – pabrėžia specialistė.
ELTA primena, kad, kaip liepos pabaigoje pranešė Vaiko eisių ir įvaikinimo tarnyba, dėl galimų vaiko teisių pažeidimų ir smurto prieš vaikus šių metų pirmąjį pusmetį į vaiko teisių gynėjus kreipėsi per 40 proc. daugiau pagalbos ieškančių vaikų.
Vaiko teisių gynėjai per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukė daugiau nei 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. apie 17 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 152 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2022 m. –125, o 2021 m. – 111).
Anot vaiko teisių gynėjų, fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ir nepriežiūrą daugiausia patyrė Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse gyvenantys vaikai. Būtent šiose apskrityse ne mažiau kaip vienas smurto atvejis teko 100 vaikų.
