„Pasitikiu ministru, su kuriuo aptariau šią situaciją. (...) kiek man yra žinoma, ta informacija iš pristatytos Valstybės gynimo taryboje, kuri konkrečiai priskirtina įslaptintinai pagal tai reglamentuojančius teisės aktus, ministro paviešinta nebuvo“, – komentare, kurį Eltai perdavė Vyriausybės kanceliarijos komunkacijos ekspertas Ronaldas Galinis, nurodo I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, dalis A. Anušausko paviešintos informacijos yra prieinama viešai.
„Tai, kad pristatant riboto naudojimo informaciją diskutuojamas ir toks turinys, kuris gali būti randamas ir viešuose šaltiniuose, mano nuomone, neįslaptina tokios informacijos, kuri jau yra vieša. Planai ir VGT sprendimas dėl divizijos kūrimo yra žinomi viešai, kaip ir planai tame kontekste įsigyti tankus. Tankų pasiūla yra baigtinė, jų pavadinimai, jas naudojančios kariuomenės yra žinomos, galima aptikti ne vieną analitikų straipsnį, analizuojantį ir lyginantį įvairias jų charakteristikas – variklių ar kitus eksploatacinius skirtumus tarp labiausiai paplitusių modelių galima lengvai išsigūglinti“, – aiškino I. Šimonytė.
Be to, premjerė pažymėjo, kad svarstymai, esą ministro pateikta informacija dėl ketinimų laiško Vokietijai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos derybinėms pozicijoms, yra neatsakingi. Tai, pasak jos, meta šešėlį strateginių partnerių galimybėms maksimaliai užtikrinti tiek savo, tiek kitų vyriausybių ir visuomenių interesus.
Visgi, Ministrų kabineto lyderė pripažįsta, kad nuo platesnių diskusijų viešojoje erdvėje A. Anušauskui derėjo susilaikyti. Tačiau ministro politinės atsakomybės premjerė reikalauti neketina – net ir tuo atveju, jeigu Generalinė prokuratūra nutars pradėti ikiteisminį tyrimą dėl paviešintos informacijos.
„Nors manau, kad derėjo susilaikyti nuo platesnių diskusijų viešoje erdvėje dabartinėje stadijoje, kurią pavadinčiau darbine, nematau pagrindo reikalauti, kad ministras trauktųsi. Nemanau, kad net Generalinei prokuratūrai nutarus pradėti tyrimą, reikėtų automatiškai keisti situacijos vertinimą, nes pats tyrimo pradėjimas nereiškia, jog konkrečiam asmeniui galima a priori priskirti kokį nors pažeidimą – tas tyrimo metu ir būtų aiškinamasi, o jo išvados gali būti įvairios“, – savo poziciją aiškino politikė.
„Noriu tikėti, kad šis atvejis bus gera pamoka visiems riboto naudojimo ir kitokią slaptumo žymą turinčią informaciją ruošiantiems ir gaunantiems“, – komentare nurodė premjerė.
ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Po šių pasisakymų Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta. Tą kartoja ir pats ministras, tačiau paaiškinti, kodėl skiriasi jo ir šalies vadovo pozicijos nesiima.
