Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad pasienio punktų uždarymas būtų tik viena iš papildomų Lietuvos taikomų saugumo priemonių, nes nuvertinti ar juo labiau ignoruoti šalia valstybės sienos esančių grėsmių negalima.
Apie tai Seimo narė kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Rimtai reaguoti ragina ne tik dėl „Wagner“
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius kiek anksčiau LRT televizijai teigė, kad artimiausiu metu bus įgyvendinami sprendimai dėl dviejų kontrolės punktų su Baltarusija uždarymo.
Tuomet Lietuvoje veiktų iš viso keturi pasienio punktai.
Svarstoma, kad toks sprendimas galėtų užkirsti kelią galimoms Baltarusijoje įsitvirtinančios grupuotės „Wagner“ provokacijoms.
Pasak NSGK narės D.Šakalienės, nors toks sprendimas yra gana sudėtingas, situaciją kaimyninėje valstybėje reikia vertinti maksimaliai rimtai.
„Aš suprantu, kad lygiai taip pat, kaip ir ribojimų svarstymas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sulaukė dėmesio ne tik dėl nacionalinio saugumo aspektų, bet lygiai taip pat ir dėl verslo, ir humanitarinių aspektų, tai lygiai taip pat sienų uždarymas yra pakankamai komplikuotas klausimas.
Bet, iš esmės, viena iš prevencinių priemonių yra vis dėlto turėti mažesnį sienos pralaidumą, nes visi, kurie bent kiek domisi saugumo situacija, supranta, kad šiandien saugumo situacija Baltarusijoje neina į gerą pusę.
Tai yra ne tik dėl „Wagner“ grupuotės skaičiaus didėjimo ten, bet taip pat ir dėl kitų elementų. Lygiai taip pat mes negalime viešojoje erdvėje aptarinėti visų saugumo priemonių, kurių imamasi. Pasienio punktų uždarymas yra tik viena dalis iš tų papildomų saugumo priemonių“, – aiškino parlamentarė.
Anot D.Šakalienės, pasienio punktų uždarymas Lietuvos atžvilgiu būtų ir techninė priemonė, ir politinė žinutė. Dabar esą svarbiausia įvertinti tokio sprendimo detales ir dėl jo kylančias galimas rizikas.
„Visgi, jei tuo metu tie punktai yra uždaryti ir per juos judėjimo nėra, yra lengviau sukontroliuoti likusius srautus. Beje, kalbant apie tą pačią mūsų kaimynę Lenkiją, kur, aišku, visi suprantame, kad nacionaliniai rinkimai taip pat turi įtakos tam tikrai viešajai komunikacijai iš Lenkijos pusės, tačiau tai nereiškia, kad mes turime nuvertinti arba net ignoruoti grėsmę, kuri šiandien šalia mūsų yra.
Lenkija, man atrodo, dabar turi tik vieną veikiantį pasienio punktą, o mes turime šešis. Veikiančių punktų skaičiaus sumažinimas tikrai yra viena iš pakankamai logiškų siūlomų priemonių.
Sprendimas šiuo atveju yra Vyriausybės, ir tam tikras detales, įsivertinę savo resursus, pajėgumus, dar papildomas kylančias rizikas, vis tiek jie turi priimti. O mes žiūrėsime, kaip šis dalykas veikia, ir ar užtektų tų dviejų punktų“, – kalbėjo Seimo NSGK narė.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sakė, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į šalį atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota.
Paklausta, ar neseniai įvykęs incidentas, kai koviniai sraigtasparniai iš Baltarusijos prie Belovežo kirto Lenkijos oro erdvę, galėtų šiuos svarstymus pagreitinti, D.Šakalienė ragino kol kas „neužbėgti įvykiams už akių“.
Savo ruožtu Lenkijos gynybos ministerija Baltarusijos sraigtasparnių įvykdytą oro erdvės pažeidimą vadina tikslinga provokacija prieš Lenkiją ir NATO rytinį flangą. Tai trečiadienį Varšuvoje pareiškė gynybos viceministras Wojciechas Skurkiewiczas.
„Čia galima vertinti įvairiai, ir šio incidento priežastys gali būti įvairios. Vienas iš dalykų yra tai, kad kalbant, pavyzdžiui, su kariais, tai nėra didelis įėjimas į kitos valstybės teritoriją. Kalbant apie orlaivius, tai nėra tas pats, kas yra pražygiuoti kelis kilometrus pėsčiomis – tai yra visai kas kita.
Ar tai buvo incidentas, kurio tikslas buvo patikrinti mūsų budrumą ir pažiūrėti, kokia bus reakcija į provokacijas, ar iš tiesų tai buvo piloto klaida, iki galo sunku tą pasakyti. Bet šioje situacijoje bet kuriuo atveju tas papildomų saugumo priemonių planas yra kompleksinis.
Didelė jo dalis nėra vieša, ir neturi tokia būti, nes mūsų klauso ne tik klausytojai, bet taip pat ir žmonės, kurie ją panaudos tikrai ne tais tikslais. Bet manau, neturėtume užbėgti įvykiams už akių“, – siūlė Seimo NSGK atstovė.
Lietuva turi vieną nemalonų išskirtinumą
Tiesa, pagal Europos Komisijos (EK) pateiktas gaires, per Lietuvą privalo būti vykdomas Kaliningrado tranzitas, todėl Lietuva net ir visiško sienos uždarymo atveju išsiskirtų iš kaimyninių valstybių.
Pasak D.Šakalienės, Kaliningrado tranzito situaciją galima vertinti kaip vieną to laikotarpio reliktų, kai „Rusijos lobizmas buvo girdimas daug labiau, nei Baltijos regiono šalių nuomonė“.
Anot politikės, tam tikros išskirtinės Lietuvai sudarytos sąlygos mums tikrai nėra palankios, tačiau pokyčių tikėtis kol kas nereikėtų.
„Dabar nėra tas laikas, kai galėtume labai staiga tam tikrus sprendimus keisti, nes tai reikalauja tarptautinio sutarimo, kuris, manymo manymu, jau galbūt būtų šiek tiek kitoks, nes labai daug pamokų išmoko mūsų partneriai iš Vakarų Europos ir kitų NATO bloko šalių, kaip labai sėkmingai informacinio karo priemonėmis naudojasi Rusija tam, kad sukurtų įspūdį apie neva visokias blokadas, neva siekimą jiems pakenkti, kai patys labai aktyviai vykdo priešiškas priemones.
Šioje situacijoje visgi tiesiog turime labai realistiškai įsivertinti – mes laikomės tarptautinių įsipareigojimų, ir jeigu nėra aktyvių veiksmų iš Rusijos ar Baltarusjos pusės, nėra veiksmų, dėl kurių turime skubiai griežtinti teisinį režimą, saugumo prasme taikomą mūsų šalyje, tiesiog šiaip nutraukti tarptautinių susitarimų vykdymo mes negalime.
Bet sumažinti pasienio kontrolės punktų pralaidumą, jų skaičių, ir tokiu būdu palengvinti mūsų pasienio pareigūnams darbą, žinome, kad ir kitos institucijos pasiruošusios reaguoti – mes galėtume tą daryti“, – aiškino D.Šakalienė.
Prinemane, kad pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Lenkijos ir Lietuvos duomenimis, šiuo metu į šalį perkelta apie 4 tūkst. samdinių.
Į kaimyninę šalį atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su Baltarusijos armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
