„Žinių radijo“ laidoje dalyvavę ekspertai neatmeta, kad prezidento rinkimuose nebūtinai bus keliami apklausose populiarūs politikai – galimai nugalės gudrios partijų strategijos ir susitarimai.
Nekelia pasitikėjimo
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas įsitikinęs, kad A.Anušauskas nebūtų geras Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasirinkimas prezidento rinkimuose.
„Manyčiau, kad jis prastai pasirodytų tuose rinkimuose. Nenustebčiau, jeigu jis gautų mažiau balsų už A.Verygą. Jis tikrai buvo geras Seimo narys, bet ministro postas jam per aukštas“, – laidos metu spėjo politologas.
Anot jo, kai kurie postai tam tikriems žmonėms yra tiesiog per aukšti.
„Esu skaitęs studiją apie pavaduotojus – stambių gamyklų direktorių amžinus pavaduotojus. Jie niekada netampa direktoriais, nes neturi direktoriaus savybių, bet yra puikūs pavaduotojai“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Nors A.Anušausko populiarumą iškėlė karas Ukrainoje, politologas netiki, kad išliekanti sudėtinga saugumo situacija regione padėtų šiam politikui ir prezidento rinkimuose.
„Man A.Anušauskas saugumo jausmo nekuria. Aš, kaip pilietis, juo nepasitikiu – vien jo plepėjimas rodo, kad jis yra nerimtas kadras. Kare tokie dalykai baudžiami žiauriai – tai yra valstybės išdavystė, jeigu ką nors rimčiau leptels.
Už tai šaudo karo metu. Tai nėra juokinga. Manau, jis ne tas žmogus, kuris galėtų būti tautos lyderis“, – įvertino politologas.
Ne vienintelė konservatorių problema
Politikos apžvalgininkas, TV3 laidų vedėjas Vladimiras Laučius abejoja, kad A.Anušausku pavyktų tapti konservatorių kandidatu prezidento rinkimuose – anot jo, gali būti, kad A.Anušauskui bus pasiūlytos alternatyvos, pavyzdžiui, kandidatuoti į Europos Parlamentą (EP) sąrašo viršutinėse pozicijose.
„Gali būti, kad jo sprendimą nulems ambicijos, o ne patogumo siekiai, ir tada jis gali kelti vidaus problemų Tėvynės Sąjungai. Tiesa, tai nebus vienintelė jų problema artėjant kitų metų trejiems rinkimams – bet viena iš jų“, – įvertino V.Laučius.
Jis pripažino, kad, pagal apklausas, A.Anušauskas yra tikrai populiarus politikas, tačiau tuo pačiu V.Laučius priminė atvejus, kai populiarūs politikai vienmandatėse apygardose triuškinančiai pralaimėdavo.
„Jo populiarumas šiame poste toli gražu nereiškia, kad kaip politikas, dalyvaudamas rinkimuose asmeniškai, jis gerai pasirodys“, – pabrėžė jis.
Ar populiarus ministras prezidento rinkimuose įveiktų A.Verygą, politikos apžvalgininkas nesiėmė prognozuoti.
„Nežinau konkrečiai dėl A.Verygos, bet taip – gali būti ir jį sunku įveikti. Kas galėtų paneigti?“ – retoriškai klausė jis.
Kitas konservatorių veidas
Vienintelis žmogus, kurį V.Dumbliauskas matytų kaip galimą konservatorių kandidatą prezidento rinkimuose, yra I.Šimonytė, tačiau ir jai pergalės politologas neprognozuotų.
„Toliau – badas. Tai sena problema – Tėvynės Sąjunga egzistuoja nuo 1993 metų, bet neturi lyderių į prezidento rinkimus. Partija neatlieka funkcijos – neišugdo lyderių“, – kalbėjo jis.
Politologas prisiminė kalbas apie galimą socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės kandidatavimą, tačiau pastebėjo ir savotišką jos nenusiteikimą konkuruoti prieš partijos bendražygius.
„M.Navickienė labai kuklinasi, save nustumia į kamputį ir iškelia I.Šimonytę, pasakiusi, kad nieko Lietuvai negalėjo būti geriau kaip I.Šimonytė“, – prisiminė jis.
Tuo metu V.Laučius pabrėžė, kad konservatorių partijoje sprendimą paprastai lemia vadovybės balsas.
„Vadovybė čia net ir pati save gali palikti vadovauti – dėl šito nereikia stebėtis ir turėti iliuzijų, kad viskas demokratiškai įvyks“, – sakė jis.
V.Laučius pastebėjo, kad konservatorių partijos veidas keitėsi ne kartą. Pirmiausiai – 1999 metais, pasitraukus Gedimino Vagnoriaus komandai, vėliau, 2012–2016 metais, kai, anot jo, partija iš ganėtinai konservatyvios tapo liberalesne.
„Šis veidas jau yra iš dalies kažkam pabodęs, iš dalies save šiek tiek diskreditavęs tiek kai kurių partijos narių, tiek rinkėjų akyse. Gali būti, kad jau bręsta laikas keistis tam politiniam veidui – į kurią pusę, galima svarstyti“, – dėstė žurnalistas.
Bet kokiu atveju, politinis įdirbis, kurį konservatoriai turėjo prieš 5–8 metus, anot jo – jau išsisėmė, todėl to paties kandidato – I.Šimonytės – kėlimas būtų sunkiai įsivaizduojamas.
„Didesnė tikimybė, kad ieškos kitų kandidatų, kurie gebėtų parodyti partiją šiek tiek kitokią, atsinaujinančią. Jeigu kandidatuotų I.Šimonytė, tai jokio įvaizdžio atsinaujinimo nebus“, – nurodė jis.
V.Laučius neatmeta, kad konservatoriai, matydami tokią sudėtingą situaciją savo partijoje, gali svarstyti sutaupyti pinigų ir nekelti savo kandidato, o paremti kokį nors bendrą kandidatą su Liberalų sąjūdžiu.
Socialdemokratų susitarimas su G.Nausėda
Tiesa, žurnalistas taip pat neatmeta, kad ir socialdemokratų partija galėtų nekelti aukštą reitingą turinčios partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūros.
V.Laučius abejoja, kad jos dalyvavimas prezidento rinkimuose būtinai būtų naudingas partijai – anot jo, V.Blinkevičiūtė būtų kandidatė, atiminėjanti balsus iš G.Nausėdos, tačiau pergalės rinkimuose prieš dabartinį šalies vadovą jai neprognozuotų.
„Socialdemokratai galėtų svarstyti kitą variantą – tartis su G.Nausėda, nekelti savo kandidato ir sutaupyti pinigų kitiems rinkimams – Seimo ir Europos Parlamento.
O toks susitarimas galėtų jiems leisti pergalės Seimo rinkimuose atveju galbūt sklandžiau, gražiau ir naudingiau bendradarbiauti su Prezidentūra nei tai sekėsi jų pirmtakams užpraeitą kadenciją“, – įvertino V.Laučius.
