Baltarusijoje įsikūrus karinės grupuotės „Wagner“ samdiniams į šią šalį nukrypo visų Lietuvos tarnybų žvilgsniai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje gali būti apie 4,5 tūkst. karinės grupuotės „Wagner“ samdinių.
Lietuvos tarnybų žiniomis, prie mūsų sienos jų nėra labai daug, bet ar Baltarusijos pilietybę gavę kovotojai per sieną neprasmuks kaip turistai?
Tokios galimybės neatmetė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Trečiadienį vykusiame neviešame posėdyje šis komitetas svarstė, ar į Lietuvą norintiems patekti baltarusiams reikėtų taikyti tokius pat ribojimus, kokie dabar galioja Rusijos piliečiams.
Atvykstančiųjų daugėja
Lietuvoje šiuo metu gyvena per 58 tūkst. baltarusių. Jei jie gyventų viename mieste, jis būtų didesnis už Alytų. Į Lietuvą atvykstančių baltarusių skaičius itin sparčiai ėmė augti šiemet, nors nuo neteisėtais pripažintų prezidento rinkimų Baltarusijoje praėjo 3 metai.
„Dauguma tų, kas norėjo, per trejus metus jau spėjo išvykti“, – dalies Baltarusijos piliečių tikslais abejojo L.Kasčiūnas.
Prašiusieji leidimų gyventi Lietuvoje įrodinėjo nepalaikantys Aliaksandro Lukašenkos režimo, tačiau įsikūrę čia ėmė prisiminti, kas rašoma jų istorijos vadovėliuose.
Antai Vilniaus bare su vienu baltarusiu į konfliktą įsivėlęs atsargos karininkas Darius Antanaitis iš jo išgirdo, kad Vilnius priklauso baltarusiams, o Lietuva yra tik Žemaitija, kurios sostinė Kaunas.
Istorikai patvirtino, jog tokia teorija Baltarusijoje iki šiol populiari, o D.Antanaitis išsiaiškino, kad baruose savo tiesą įrodinėjantis baltarusis gyvena ir dirba Vilniuje.
Siekia panaikinti išimtis
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nustatė, kad iš šiuo metu Lietuvoje gyvenančių baltarusių 910 kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Tūkstantis žmonių neatitinka mūsų nacionalinio saugumo interesų, kelia grėsmę. Vadinasi, sąsajos su Baltarusijos vidaus reikalų struktūromis, su saugumo struktūromis jau yra tame kiekyje žmonių, kurie atvažiuoja. Tai jau virsta tuo, kad važiuoti gali nebe disidentai, nebe demokratai, bet jau ir ryšių su struktūra, režimu turintys asmenys“, – LRT kalbėjo NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas.
Seimas pavasarį priėmė nacionalinių sankcijų įstatymą rusams ir baltarusiams, palikdamas kai kurias išimtis Baltarusijos piliečiams dėl atvykimo į Lietuvą, nekilnojamojo turto įsigijimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymą dėl numatytų laisvesnių sąlygų baltarusiams, bet Seimas jo veto atmetė. L.Kasčiūnas vylėsi, kad Baltarusijoje pradėjus veikti Rusijos samdinių grupuotei „Wagner“ Seimo narių nuomonė pasikeis ir apribojimai rusams ir baltarusiams bus suvienodinti.
Grėsmę kelia kaimynai
Apribojimų suvienodinimui pritaria ir „Lietuvos ryto“ kalbinta Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
– Suvienodinti apribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams būtų teisingiausia, nes tiek Maskvos, tiek Minsko oficialieji režimai mums kelia grėsmę.
Negalima sakyti, kad Rusijos piliečiai pavojingesni už baltarusius, nes kai kuriais atvejais gali būti ir atvirkščiai. Baltarusija yra arčiau mūsų, siena su Baltarusija ilgesnė, todėl jų atvyksta kur kas daugiau nei Rusijos piliečių, – kalbėjo E.Gudzinskaitė.
– Skelbiama, kad 910 Lietuvoje esančių Baltarusijos piliečių kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Kuo ta grėsmė pasireiškia ir kaip tai pavyko nustatyti?
– Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams mes duodame užpildyti anketą, kur prašome atsakyti į klausimus apie Maskvos režimo vykdomą karą Ukrainoje.
Kita klausimų dalis susijusi su jų praeitimi ir galimais ryšiais su nedraugiškų šalių karinėmis struktūromis.
Jei randame informacijos, kuri mums kelia įtarimų, užsieniečius kviečiame į apklausą ir surinkę detalesnę informaciją ja pasidalijame su VSD. Galutinę išvadą dėl to, ar jie kelia grėsmę, pateikia VSD.
Tokios procedūros vyksta ir sprendimai priimami kasdien.
Kiekviena situacija vertinama individualiai, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad turėdami ryšių su kitų valstybių struktūromis tokie asmenys gali imtis veiksmų, galinčių pakenkti Lietuvos saugumui.
– Kokios sankcijos jiems taikomos?
– Tokiems asmenims panaikinami arba nepratęsiami leidimai gyventi Lietuvoje, jie įpareigojami išvykti iš Lietuvos, o jei patys to nepadaro, yra išsiunčiami. Kartu jiems uždraudžiama atvykti į Lietuvą.
– Kaip galėtumėte apibūdinti šiuos žmones? Ką jie veikia Lietuvoje?
– Dauguma jų – žmonės, atvykstantys čia dirbti. Tarp jų yra nemažai aukštos kvalifikacijos specialistų, informacinių technologijų srities darbuotojų, bet dauguma – paprasti darbininkai, dirbantys statybose ar atvykstantys vairuoti sunkvežimių.
– Ar tarp nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmenų yra tokių, kurie į Lietuvą pateko esą bėgdami nuo A.Lukašenkos režimo?
– Tiksliai atsakyti negaliu. Pavienių atvejų galbūt buvo, bet tikiuosi, kad tie, kurie bėgo nuo režimo, buvo stropiai patikrinti.
Jei jie gavo leidimus gyventi Lietuvoje, tikimės, kad jie yra tikrosios opozicijos atstovai.
– Į anketos klausimus galima atsakyti vienaip, o gyvenime elgtis kitaip. Turbūt neįmanoma užtikrinti, kad Lietuvoje nebūtų priešiškai nusiteikusių užsieniečių?
– Be abejo, neįmanoma. Mes negalime įlįsti į atvykusio žmogaus smegenis ir išsiaiškinti, ką jis galvoja. Tokia rizika yra ir bus.
Kuo daugiau rusų ir baltarusių čia gyvena, tuo rizika didesnė. Jei šiuo metu žmogus nekelia grėsmės, tai nereiškia, kad po kurio laiko jo mintys ir veiksmai nepasikeis ir jis nepradės bendradarbiauti su priešiškais režimais.
Lieka ir rizika, kad jie gali būti užverbuoti tų šalių specialiųjų tarnybų.
Paragino vengti keliauti pas kaimynus
VSD gyventojus įspėjo apie suaktyvėjusią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą pasienyje ir paragino vengti kelionių į šią šalį.
VSD teigimu, Baltarusijos tarnybos įvairiais būdais Lietuvos piliečius bando priversti bendradarbiauti su režimu. Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į Baltarusiją vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, tikrina kompiuterius ir mobiliuosius telefonus bei juose randamus kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas, žemėlapių maršrutus.
Apklausų metu Baltarusijos pareigūnai renka informaciją apie Lietuvos piliečių politines pažiūras, darbovietes, bando išsiaiškinti ryšius su pasienio, teisėsaugos, žvalgybos pareigūnais.
VSD įspėjo, kad iš asmeninių kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių paimtą informaciją Baltarusija gali panaudoti ne tik prieš patį asmenį, bet ir jo šeimos narius, artimuosius, kolegas siekdama juos kompromituoti, verbuoti, ypač jei jie lankysis Baltarusijoje ar Rusijoje.
Keliantiems grėsmę uždrausta atvykti į Lietuvą
Įvertinęs viešą ir neviešą informaciją VSD konstatavo, kad grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia 1164 kaimyninių valstybių piliečiai. Iš jų 910 – baltarusiai.
337 baltarusiams buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 205 baltarusiams buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi. Dviem Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o keturiems tokie dokumentai panaikinti. 241 baltarusiui atsisakyta išduoti Lietuvos vizas.
Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais pripažinti 254 Rusijos piliečiai. Jiems taip pat panaikinti arba nepratęsti leidimai gyventi Lietuvoje. Lietuvos vizos nebuvo išduotos 52 rusams.
Visiems 1164 užsieniečiams uždrausta atvykti į Lietuvą.
Baltarusių padaugėjo beveik 10 tūkstančių
Per pirmąjį 2023-iųjų pusmetį užsieniečių Lietuvoje padaugėjo 6 tūkst. Migracijos departamento duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų mūsų šalyje buvo 189 411.
Pastarąjį pusmetį sumažėjo Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių, bet jie ir toliau sudaro didžiausią dalį esančių užsieniečių. Šių metų liepą Lietuvoje iš viso gyveno 84 734 ukrainiečiai, 2023iųjų pradžioje – 94 891.
Per pusmetį pagausėjo Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių. 2023 m. sausio 1-ąją šalyje gyveno 48 804 šios šalies piliečiai, liepos 1-ąją – 58 347.
Nežymiai padidėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių skaičius. Metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 706 rusai, 2023-iųjų viduryje – 16 193.
Šių metų liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų.
