Kaip ir prieš penkerius metus, TS-LKD organizuos atvirus pirminius kandidato į prezidentus rinkimus.
Kaip portalui lrytas.lt nurodė TS-LKD vykdantysis sekretorius Martynas Prievelis, partijos skyrių susirinkimai nuo rugpjūčio 14 dienos iki rugsėjo 24 dienos siūlys kandidatūras, kurias TS-LKD galėtų remti prezidento rinkimuose.
Teisę siūlyti kandidatus turės ir TS-LKD partijos prezidiumas.
Lapkričio 11–12 dienomis vyks pirminiai rinkimai – daugiausiai balsų sulaukęs kandidatas pelnys partijos palaikymą per gegužę vyksiančius rinkimus. Partija rems tik vieną kandidatą.
Kandidatais rinkimuose galės būti TS-LKD nariai, taip pat – ir partijai nepriklausantys asmenys. Pabrėžiama, kad partijos atviruose pirminiuose rinkimuose galės dalyvauti tie asmenys, kurie atitinka reikiamas įstatymų nuostatas ir yra nepriekaištingos reputacijos.
TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis neatmeta, kad skyriai gali kelti ir jo kandidatūrą, tačiau, ar sutiktų varžytis šalies vadovo rinkimuose, neatskleidžia.
Nors reitinguose be konkurencijos daugiausiai visuomenės simpatijų sulaukia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, nusileidžiantis tik dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, abejojama, ar partijos vadovybė sutiktų kelti jo kandidatūrą, nes tarp TS-LKD lyderių A.Anušauskas neturi pasitikėjimo.
Tarp galimų kandidatų nuolat minima ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tačiau politikos užkulisiuose kalbama, kad pati politikė netrykšta noru kandidatuoti į šį postą.
Regis, patys konservatoriai, kaip ir prieš penkerius metus, labiausiai kandidate į prezidento postą norėtų matyti premjerę Ingridą Šimonytę. Nors į klausimą, ar sutiktų dar kartą varžytis dėl šalies vadovo kėdės, ministrė pirmininkė neatsako, ji yra užsiminusi, kad kol kas jos sprendimas nėra „ne“.
„Į šitą klausimą kol kas mano atsakymas yra, kad aš nesakau ne“, – LRT vasarį teigė I.Šimonytė.
Atviruose pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose, kaip ir anksčiau, be TS-LKD narių, teisę balsuoti turės asmenys, Lietuvos piliečiai, nepriklausantys jokiai kitai oponuojančiai TS-LKD parlamente politinei partijai ar kitam oponuojančiam rinkiminiam dariniui.
Centriniam rinkimų štabui vadovaus Mindaugas Lingė, jo pavaduotojais tapo Jonas Survila ir M.Prievelis.
Intriga ir „juodasis arkliukas“
Būtent I.Šimonytę, G.Landsbergį, A.Anušauską ir M.Navickienę kaip realiausius kandidatus pelnyti daugiausiai partijos narių balsų mato ir politologas Ignas Kalpokas.
Jis neatmeta, kad skyriai turės ir kandidatų iš regionų, pavyzdžiui, Palangos skyrius dažniausiai aktyviai palaiko merą Šarūną Vaitkų, tačiau minėtos keturios pavardės turėtų būti pagrindinės.
Politologas įsitikinęs, kad, nors dalies skyrių palankumą dėl pirmalaikių rinkimų ir Vyriausybės griūties skandalo ir prarado, didžiausios paramos vis tiek turėtų sulaukti premjerė I.Šimonytė.
„A.Anušauskas yra minimas dažnai, bet jis partijoje, partijos skyriuose neturi tvirtos atramos. Lygiai taip pat, kaip ir G.Landsbergis, kuris tarp eilinių partijos narių naujų draugų per pastarąjį pusmetį turbūt nesusirado. Ko gero, didžiajai daliai konservatorių tai nebus pirmasis pasirinkimas“, – portalui lrytas.lt komentavo I.Kalpokas.
Jo teigimu, A.Anušausko aukšti reitingai TS-LKD skyrių pozicijose nebūtinai atsispindės. Ministro sėkmės raktu nebent galėtų tapti partijos skyrių protesto balsai prieš patį konservatorių elitą.
„Ko gero, pagrindinis šansas jam galėtų būti, jeigu partijos skyriuose kandidatų kėlimas taptų šiokiu tokiu referendumu prieš dabartinę partijos vadovybę. Jeigu tai taptų referendumu ar skyriai nepritartų G.Landsbergio bei I.Šimonytės partinei linijai, ar norėtų ieškoti alternatyvos, tai būtų jo vienintelis šansas“, – svarstė politologas.
Anot I.Kalpoko, „tamsusis arkliukas“ vidiniuose partijos kandidato į prezidentus rinkimuose greičiausiai taps M.Navickienė. Ji yra vienintelė iš keturių minimų galimų populiariausių kandidatų, netraukianti skandalų ir kontroversijų.
„M.Navickienė galėtų būti įdomiausias ir gana saugus variantas“, – pastebėjo ekspertas.
Tiesa, M.Navickienei, kaip akcentavo I.Kalpokas, kliudys mažesnis jos matomumas. Vienintelis kartas, kai žmonės turėjo galimybę aplink ją mobilizuotis, buvo tuomet, kai ji 2016 metais vienmandatėje Naujosios Vilnios apylinkėje varžėsi ir nugalėjo Algirdą Paleckį.
Tačiau šis atvejis neleidžia prognozuoti, kaip jai sektųsi nacionaliniu mastu.
„Iš tikrųjų labai sunku pasakyti, ką apie ją galvoja eiliniai partijos nariai, partijos skyriai, nes ji niekada nebuvo ryški asmenybė partijoje, niekada nebuvo charizmatiška, aiškiai matoma, pozicionuojama partijos kandidatė. Žiūrint bendrąja prasme, tai yra vienintelė kandidatė iš tų keturių pavardžių, neturinti kažkokio ypatingo šleifo“, – aiškino politologas.
I.Kalpokas sutiko, kad kandidatavimas prezidento rinkimuose yra didelis iššūkis, todėl čia gali suveikti ir pačios M.Navickienės abejonės, tačiau, pasak jo, didelį vaidmenį suvaidins partijos interesas.
„Iš dalies gali suveikti ir partijos interesas, nes, sakykime, žiūrint į paskutinius prezidento rinkimus, buvo laikotarpis, kai ir I.Šimonytė komunikavo, kad ji baisiai nedega noru kandidatuoti, bet partija liepė, nors ji tuo metu net nebuvo partijos narė. Šiuo atveju partijos intereso, tapatybės vaidmuo gali būti labai svarbus.
Tačiau tuomet tai turi būti žmogus, kuris partijos palieptas geba mobilizuotis net ir neturėdamas vidinės ugnies sėkmingai atstovauti sau ir partijai rinkimų kampanijoje. Ar M.Navickienė turi savidisciplinos ir vidinės motyvacijos elementą, sunku pasakyti“, – pažymėjo ekspertas.
„Jeigu žiūrėtume tik į partijos skyrių pasirinkimą, tai M.Navickienė yra savotiška intriga“, – ministrės šansus apibendrino jis.
Ar susivienyti ir konkurencingą kandidatą galėtų pasiūlyti krikdemiškas partijos flangas? I.Kalpokas šioje pusėje matytų tik dvi pavardes – Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo – tačiau, anot jo, krikdemams tuomet reikėtų burtis aplink vieną iš jų.
„Jeigu tarp krikdemiško flango įvyktų mobilizacija būtent aplink vieną iš šių asmenybių, nes tai nėra gausiausia partinė grupė, gana stipraus pasirodymo būtų galima tikėtis. Vėlgi, mes galėtume kalbėti labiau apie vidinių pozicijų partijoje stiprinimą, o ne apie realius šansus“, – tvirtino politologas.
Kuriems iš minėtų politikų didžiausia sėkmė šviestųsi pergalės vidiniuose partijos rinkimuose atveju?
„Labai sunkus klausimas. Jeigu dar ankstyvą pavasarį vienareikšmis atsakymas būtų buvęs I.Šimonytė, dabar tai yra sudėtingiau vertinti. Žiūrint, kas turi mažiausią poliarizaciją rinkėjų akyse, reikėtų grįžti prie M.Navickienės, bet taip pat tai yra ir mažiausiai atpažįstama kandidatė.
A.Anušauskas turi neblogą pasitikėjimo reitingą, bet, kai viskas prieina prie asmenybinių rinkimų, politinis svoris, ne vien formalus pasitikėjimas ar nepasitikėjimas, reiškia labai daug.
Ką konservatoriai bekeltų, jų partijos rinkėjai mobilizuosis ir palaikys tą kandidatą. Tačiau bet kuris realus partijos variantas pastaruoju metu yra vienais ar kitais būdais gerokai sumažinęs savo galimybes pritraukti papildomų rėmėjų iš šalies“, – konstatavo I.Kalpokas.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę.
