Tverečiaus ir Šumskų kontrolės punktai Vyriausybės sprendimu uždaromi jau nuo šio penktadienio.
„Artimiausiu metu turėtų būti atvežta tam tikra įranga – tai yra blokai ir koncertina, kurie bus čia panaudoti, uždarant šiuos kontrolės punktus. Taip pat šiandien esame nusimatę su VSAT vadovu ir visa komanda aptarti galimas alternatyvas, jeigu būtų priimtas sprendimas visiškai uždaryti sieną. Apsvarstysime, kaip tai atrodytų realiai, kokie būtų naudojami veiksmai.
Tai yra labai svarbu, nes 28 dieną Varšuvoje vyks vizitas, kuriame susitiks Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai, ir mes aptarsime tą dalyką, jeigu būtų regioninis sprendimas, kaip mes visi kartu, išvien sinchroniškai organizuotume sienos uždarymą“, – ketvirtadienį lankydamasi Tverečiaus pasienio kontrolės punkte nurodė ministrė.
A.Bilotaitė pažymėjo, kad Lietuva turi būti pasiruošusi, jei dėl kylančių grėsmių tektų visiškai apriboti judėjimą tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Priežastis – ne tik „Wagner“
Pasak ministrės, Lietuva yra priėmusi visus sprendimus, kad Lietuvos siena būtų maksimaliai apsaugota.
„Yra pasitelkti mūsų VSAT pareigūnai, jie dirba maksimalioje parengtyje, taip pat yra dislokuota kariuomenė. Taip pat dirba vidaus reikalų sistemos tarnybų pareigūnai – „Aro“ pareigūnai, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, ir dirbama tam, kad mūsų siena būtų aukščiausios parengties lygmenyje“, – tvirtino A.Bilotaitė.
Tiesa, VRM vadovė atkreipė dėmesį, kad būtent Tverečiaus ir Šumskų punktus reikėjo uždaryti ir dėl kontrabandos problemos.
„Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas yra susijęs ir su kontrabandos problema, kadangi ne visuose kontrolės punktuose mes turime rentgeno įrangą.
Konkrečiai šiame (Tverečiaus, – lrytas.lt) kontrolės punkte tos įrangos nėra, ir sprendimas buvo priimtas, kad būtina uždaryti ir perkelti srautus ten, kur yra rentgeno įranga, nes tai yra kontrabandos suvaldymo vienas iš elementų.
Apie 37 proc. kontrabandos, kaip mes matome, eina per pasienio kontrolės punktus“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Tiesa, anot jos, šie pasienio kontrolės punktai dėl kontrabandos srautų turėjo būti uždaryti spalio mėnesį, bet atsiradus papildomam grupuotės „Wagner“ faktoriui, procesus reikėjo paspartinti.
A.Bilotaitė pripažino, kad viena iš priežasčių, kodėl buvo uždaryti šie punktai, yra ir Lietuvos piliečių atgrasymas, kad šie nevyktų į kaimyninę šalį.
„Žinoma, norėčiau taip pat kreiptis į Lietuvos gyventojus, sakydama labai aiškią žinią, kad yra pavojinga vykti į Baltarusiją. Tikrai raginu atsakingai žiūrėti į tai.
Galbūt yra kitos motyvacinės priemonės, bet pagalvoti apie saugumo dalykus, apie galimas kilti rizikas, ir atsisakyti vykimo į Baltarusiją“, – akcentavo ji.
Pati ministrė tikino, kad palaiko visiško sienos uždarymo idėją.
„Tik prasidėjus visai situacijai, susijusiai su „Wagner“, mes iš karto pasirengėme atitinkamus teisės aktus, kurie reikalingi uždaryti sieną. Mes buvome pasiruošę. Bet suprasdami, kad, jei tai padarys viena valstybė, sprendimas bus neefektyvus.
Norint pasiekti efektą, turi būti regioninis sprendimas, todėl labai aiškiai pasisakau už tą regioninį sprendimą, kad uždarytume visi vienu metu – tiek lenkai, tiek Latvija, tiek Lietuva, tiek Estija, jeigu bus daromas sprendimas tiek dėl sienos su Rusijos Federacija, tiek su Baltarusija“, – pabrėžė A.Bilotaitė.
R.Liubajevas: priemonės yra adekvačios
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas skaičiavo, kad per uždaromus Tverečiaus ir Šumskų pasienio kontrolės punktus sieną kasdien kerta daugiau kaip 2 tūkst. asmenų.
Būtent Tverečiaus pasienio kontrolės punktą kasdien kerta maždaug 600 asmenų į abi puses – apie 300 išvažiuoja ir tiek pat grįžta arba atvažiuoja į Lietuvos Respublikos teritoriją.
„Per pirmą šių metų pusmetį per šį kontrolės punktą vyko beveik 118 tūkst. asmenų – Lietuvos Respublikos piliečių arba Baltarusijos Respublikos piliečių“, – nurodė R.Liubajevas.
VSAT vado teigimu, Šumskų pasienio kontrolės punktą kasdien kerta dar daugiau asmenų – apie 1,6 tūkst.
„Jeigu kalbėsime apie Šumsko kontrolės punktą, jo pajėgumai yra šiek tiek didesni. Tačiau tas skirtumas nėra labai ženklus. Vidutiniškai per parą per kontrolės punktą pravažiuoja 1600 asmenų“, – statistiką pateikė jis.
R.Liubajevas patikino, kad šiuose pasienio kontrolės punktuose dirbantys pareigūnai be darbo neliks – nedidelė dalis jų liks budėti pasienio kontrolės punktuose, kiti saugos sieną.
„Šiandien priemonės, kurios yra taikomos pasienyje su Baltarusija, yra adekvačios situacijai“, – konstatavo VSAT vadas.
Du pasienio kontrolės punktai – Tverečiaus ir Šumskų – bus uždaryti nuo penktadienio, rugpjūčio 18-osios. Sprendimą dėl šių punktų laikino veiklos stabdymo Vyriausybė patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.
Kaip jau skelbta anksčiau, šiuo žingsniu siekiama tinkamai reaguoti į geopolitinės situacijos ir grėsmių nacionaliniam saugumui pokyčius bei užkardyti prekių kontrabandą.
Šiuo metu per Šumsko PKP vyksta tik lengvasis transportas, per Tverečiaus – lengvasis transportas ir tuščios krovininės transporto priemonės. Nutraukus vykimą per minėtus PKP, pasienio kontrolę atliekantys pareigūnai bus perkelti į kitus PKP. Transporto srautai bus nukreipti į baigiamą rekonstruoti Medininkų PKP.
Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas PKP, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – šeši.
Primename, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra minėjęs, jog Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į Baltarusiją atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota.
Visgi, G.Nausėda akcentavo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms.
Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.
