Gavo naują leidimą
Migracijos departamento atstovai neįvardijo konkrečių priežasčių, kodėl Baltarusijos aktyvistei, kurios nevyriausybinė organizacija „Mūsų namai“ buvo nominuota 2024-ųjų Nobelio taikos premijai, buvo atsisakyta suteikti prieglobstį.
Tačiau pirmadienį Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis paaiškino, kodėl grėsmę keliantis asmuo gali gauti leidimą toliau gyventi Lietuvoje.
Anot L.Voišnis, Migracijos departamentas vertina visą prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją, taip pat dėl sprendimo konsultuojasi su VSD, Policijos departamentu ir Užsienio reikalų ministerija.
Jeigu VSD pateikia išvadą, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, jam prieglobstis nėra suteikiamas. Tada sprendžiamas klausimas, ar asmuo gali būti grąžintas į jo kilmės šalį.
„Jeigu nusprendžiama, kad toks asmuo negali būti grąžintas į jo kilmės valstybę dėl tam tikrų grėsmių jo gyvybei, tokiu atveju asmuo paliekamas Lietuvoje, ir jam išduodamas leidimas laikinai gyventi vieneriems metams dėl humanitarinių priežasčių“, – paaiškino L.Voišnis.
Departamento pavaduotoja pripažino, kad gali susiklostyti tokia situacija, jog asmuo yra pripažintas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, bet ir toliau metų metais gyvena Lietuvoje – dėl tokio leidimo gyventi Lietuvoje sprendžiama kas metus, tad būtų vėl patikrinta, ar asmens kilmės šalyje nepasikeitė saugumo situacija.
Tuo metu į trečiąsias šalis toks asmuo galėtų būti išsiųstas tik jeigu pats to norėtų – priverstinis grąžinimas galimas tik į kilmės šalį. Taip pat reikėtų pačios trečiosios valstybės sutikimo.
Paklausta, kaip taip nutinka, kad asmuo gauna leidimą laikinai gyventi šalyje, bet paskui paaiškėja, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, L.Voišnis paminėjo galimai pasikeitusias aplinkybes.
„Pasikeičia situacija, gal to asmens veikla pasikeičia, tada Migracijos departamentas gauna naują VSD išvadą, kad yra grėsmė valstybės saugumui, ir šios išvados pagrindu leidimas laikinai gyventi yra naikinamas“, – nurodė ji.
L.Voišnis patikino, kad tokie asmenys yra prižiūrimi ne tik Migracijos departamento, bet ir kitų Lietuvos institucijų.
Bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba
Naujienų agentūros BNS turimame VSD dokumente teigiama, kad Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos aktyvistė O.Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba.
VSD dokumente rašoma, kad O.Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Anot VSD, ryšį su jais O. Karač taip pat palaikydavo ir beasmenio komunikavimo priemonėmis.
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 60 tūkst baltarusių, iš jų apie 56 tūkst. – su laikinais leidimais, o apie 3,5 tūkst. – su nuolatiniais.
Šiais metais 270 Baltarusijos piliečių suteiktas pabėgėlio statusas, 26 asmenims jis nesuteiktas.
