„Nežinau istorijos niuansų, bet neturiu priežasčių nepasitikėti Lietuvos institucijomis“, – žurnalistams trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke teigė S. Cichanouskaja.
Todėl, kaip pažymi Baltarusijos opozicijos lyderė, O. Karač turėtų sulaukti tokio sprendimo, kokį numato Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai.
„Jei Lietuvos saugumo tarnybos kai kuriuos žmones pripažįsta grėsme nacionaliniam saugumui, žinoma, tokie žmonės turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba deportuoti, vadovaujantis tarptautiniais įstatymais“, – teigė S. Cichanouskaja.
„Kiek žinau, Olga yra pripažinta teroriste Baltarusijoje, žinoma, ten ji būtų uždaryta į kalėjimą, bet su ja turi būti elgiamasi taip, kaip numato Lietuvos įstatymai“, – akcentuoja Baltarusijos režimo opozicionierė.
S. Cichanouskaja taip pat pažymi niekada su O. Karač nebendradarbiavusi.
„Niekada nebendradarbiavau su Olga Karač. Niekada nebendravome“, – pažymėjo S. Cichanouskaja.
„Nežinau daug apie jos veiklą, žinau tik, kad ji padeda baltarusių pabėgėliams (…) Žinau, kad ji gana negatyviai vertina mano veiklą, bet nėra būtina, kad visiems įtikčiau“, – teigia Baltarusijos opozicionierė.
V. Čmilytė-Nielsen: neturiu pagrindo abejoti Lietuvos institucijų sprendimu
Tai, kad pasitiki ir nekvestionuoja Lietuvos institucijų sprendimo dėl O. Karač akcentavo ir Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Po vykusio susitikimo su S. Cichanouskaja ji pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti už Lietuvos saugumą atsakingų struktūrų darbu.
„Aš pasitikiu institucijų sprendimais – tų institucijų, kurios užsiima saugumu, užtikriną Lietuvos žmonių, Lietuvos nacionalinį saugumą. Manau, kad tie sprendimai yra pamatuoti“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, ar Lietuvai nekyla grėsmė, jei VSD akiratyje atsidūrusi O. Karač lieka gyventi Lietuvoje.
S. Cichanouskaja: sankcijos baltarusiams būtų naudingos tik režimui
Baltarusijos opozicijos lyderė pažymėjo, kad trečiadienį Seime vykusiame susitikime su parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen taip pat buvo aptariamas ir sankcijų Baltarusijos ir Rusijos piliečiams suvienodinimo klausimas. S. Cichanouskaja pabrėžia, kad tai, jog Lietuva apribotų baltarusių patekimo į šalį galimybes, ją neramina.
„Ši galimybė man kelia rūpestį, nes tai būtų naudinga tik Rusijai ir Lukašenkos režimui. Viskas, ko jie dabar nori, tai supriešinti lietuvius su baltarusiais“, – pažymėjo S.Cichanouskaja.
„Ką nuolat kartoju – labai svarbu nesudėti baltarusių ir rusų į tą patį krepšį. Nes mes turime absoliučiai kitą kontekstą – baltarusiai pasisako prieš karą, prieš režimą, kuris tempia mus į šitą karą. Baltarusijos žmonės nekuria sunkumų Lietuvai.
Žinoma, režimas gali siųsti į Lietuvą provokatorius, KGB žmones, bet, iš esmės, turėtume atskirti baltarusius nuo rusų ir Baltarusijos režimą nuo šalies gyventojų“, – po susitikimo su parlamento vadove kalbėjo Baltarusijos opozicionierė.
Ji taip pat pažymėjo, kad pastaruosius 3 metus baltarusiai jautė įvairialypį lietuvių tautos palaikymą jų kovoje už demokratinę valstybę. Todėl, kaip teigia S. Cichanouskaja, Lietuvos sprendimas įvesti sankcijas į šalį bėgantiems baltarusiams galėtų pasirodyti kaip išdavystė.
„Pastaruosius 3 metus dėl kovų, sudėtingų situacijų Baltarusijoje, kiekvieną dieną jautėme didelį Lietuvos palaikymą. Esu tikra, kad lietuviai supranta skirtumą tarp baltarusių ir rusų ir režimų. Tačiau šis įstatymas apkartintų Lietuvos ir Baltarusijos žmonių santykius“, – pripažįsta S. Cichanouskaja.
„Kai KGB kiekvieną dieną suiminėja žmones, (…) kai su jais žiauriai elgiamasi kalėjimuose – jiems yra būtina turėti galimybę pabėgti, kai jie jaučia grėsmę. Kai visus šiuos metus jautėme labai stiprų Lietuvos palaikymą visose srityse, tikrai nenoriu, kad žmonės jaustųsi išduoti“, – sako Baltarusijos režimo opozicionierė.
Ji pažymi iš savo pusės darysianti viską, kad baltarusių pozicija būtų išgirsta.
„Jei norite ką nors uždaryti, uždarykite sieną prekybai. Nes šioje situacijoje svarbu režimą izoliuoti nuo prekybos su Europa. Bet neapribokite žmonių judėjimo – jiems tikrai reikia saugios vietos, kur jie gali išvykti“, – pažymėjo S. Cichanouskaja.
Pastaruoju metu šalyje tęsiasi diskusijos dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar pavasarį ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams, tačiau šalies vadovo siūlymas buvo atmestas. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį aktyvistei iš Baltarusijos O. Karač, nes ji buvo pripažinta grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Visgi tuo pačiu sprendimu jai buvo pasiūlytas leidimas vieneriems metams laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Nuo 2014 m. sausio leidimą gyventi Lietuvoje turinti moteris pernai nusprendė prašyti politinio prieglobsčio, kai pajuto, kad Baltarusijos režimas mėgina pasikėsinti į jos gyvybę. Pasak O. Karač, leidimo laikinai gyventi šalyje nepakanka, kad ji jaustųsi saugi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Visgi, kaip pirmadienį pranešė portalas „Delfi“, aktyvistė bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, tvirtina portalo šaltiniai. Tačiau pati O. Karač šią informaciją kategoriškai paneigė.
Anot VSD, priežastys, lėmusios sprendimą, kad O. Karač kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra tos, kurias ji išsako viešai.
Kaip pažymi Migracijos departamentas, jei asmens kilmės šalyje jo saugumui ir gyvybei gresia pavojus, toks asmuo negali būti grąžintas į savo kilmės valstybę – jis yra pripažįstamas pabėgėliu ir jam yra suteikiamas leidimas laikinai gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
