Lietuvos registruose informacijos apie dvigubą vyro pilietybę nėra. Kodėl – Lietuvos institucijos paaiškinti negali, tačiau pripažįsta, kad tokia situacija gali susidaryti.
Mergaitės motinos advokatas Tomas Ryzgelis portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo, kad apie galimą antrą A.Švanio pilietybę jis ir mama sužinojo iš viešosios erdvės, o ankščiau, dėl vaiko globos vykusių teismų metu, pagrobėjas informacijos apie pilietybę neatskleidė.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) surengtoje spaudos konferencijoje šio centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pirmadienį teigė, kad institucijos šiuo metu gali patvirtinti, jog mergaitės tėvas turi Lietuvos pilietybę, o apie Rusijos pilietybę „registruose informacijos nėra“.
Pranešti apie dvigubą pilietybę – ją įgijusiojo atsakomybė
Lietuvos migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, reaguodama į tai, kad Lietuvos institucijos neturi informacijos apie dvigubą A.Švanio pilietybę, sakė, jog tokia situacija iš tiesų yra galima.
„Mūsų įstatymuose piliečiams yra pareiga pranešti apie tai, jei jie įgyja kitos valstybės pilietybę, tačiau patikrinti ir apie tai gauti informaciją, kada ir kaip Lietuvos piliečiai įgyja, pavyzdžiui, Rusijos pilietybę, yra visiškai neįmanoma. Rusija Lietuvos visiškai neinformuoja, todėl apie tai pranešti lieka piliečių atsakingumui ir sąžinei.
Kartais įvyksta taip, kad apie turimą rusišką pilietybę sužinome atsitiktinai, tačiau, jei tai neįvyksta, nutinka taip, kad asmuo pilietybę turi ir mes apie tai nežinome“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Gudzinskaitė.
Migracijos departamento vadovė pabrėžė, kad informaciją apie įgytą kitos šalies pilietybę departamentas žinoti privalo, bet, kai piliečiai neatlieka pareigos ir apie tai nepraneša, nėra ko imtis.
„Idealiame pasaulyje turėtų būti susitarimas su Rusija, kad, įgijus kitos valstybės pilietybę, Rusija informuotų Lietuvą, o Lietuva analogiškai Rusiją.
Natūralu, kad tokie susitarimai sudaromi labai retai, o esant dabartinei situacijai susitarti su Rusija yra neįmanomas variantas. Bet kuriuo atveju, net jei ir turėtume susitarimą, puikiai žinome, kad Rusija susitarimų nesilaiko.
Šiuo metu įrodančių dokumentų, kad A.Švanys turi Rusijos pilietybę, neturime. Ar galima tikėti tuo, ką sako Rusija? Nežinau, tuo nelabai tikiu.
Informacija yra nepatikrinta, kol kas nors nepamatys vyro rusiško paso“, – aiškino E.Gudzinskaitė.
Neprisipažinus dėl antros pilietybės – galimybė prarasti lietuvišką
Advokatas Petras Ragauskas portalui lrytas.lt aiškino, kad dabartinė galiojanti tvarka yra pakankamai subalansuota.
„Jei žmogus užimtų labai svarbias pareigas, kurios yra susijusios su vienokia ar kitokia valstybės paslapties prieiga, tuomet apie dvigubą pilietybę žinoti reikėtų. Tačiau čia jau Valstybės saugumo departamento atsakomybė.
Kasdieniame gyvenime daryti kažkokias procedūras, kad valstybė pateisintų intervenciją į žmogaus privatų gyvenimą, rinktų apie jį informaciją, manau, būtų visiškai neproporcinga.
Tai, kas yra dabar, yra protingas balansas. Žmogus įpareigotas pateikti informaciją apie įgytą kitos šalies pilietybę, jeigu jos nepateikia ir viena ar kita forma ta informacija tampa žinoma, yra procedūros, kaip toks asmuo netenka Lietuvos pilietybės“, – komentavo P.Ragauskas.
Advokatas pabrėžė, kad paaiškėjus, jog mažametę pagrobęs A.Švanys turi Rusijos pilietybę, pagal Lietuvos įstatymuose numatytas procedūras, tikėtina, jis prarastų Lietuvos pilietybę.
„Žinoma, gali būti taip, kad niekas informacijos apie Rusijos pilietybę oficialiai net neteiks. Santykiai su Rusija dabar yra tokiame taške, kad galime nesulaukti jokio atsakymo. Informacijos jie gali neišduoti be jokių motyvų ar argumentų. Tiesa, tokiais atvejais dažniausiai būna nurodoma, kad savo piliečių neišduosime, tačiau galima nenurodyti net ir to.
Tikėtina, kad tokioje situacijoje Rusija būtų net nesuinteresuota, jog A.Švanys prarastų Lietuvos pilietybę, nebent ko nors iš jo prireiktų“, – kalbėjo P.Ragauskas.
Primename, kad sekmadienį buvo gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas apie tai, jog vyras ( gim. 1989 m.) Kretingos rajone, Sausdravų kaime, paėmė jos dukrą ir sutartu laiku negrąžino jai. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę dukrą (gim. 2022 m.) ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.
Atliekant paieškos veiksmus, nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 val. min., Šilutės rajone, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną ir buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.
Lietuvos pasieniečiai pastebėjo, kad Skirvytės upėje guminė valtis kirto Lietuvos ir Rusijos sieną ir įplaukė meldus. Prie jų priplaukė Rusijos pareigūnų kateris. Anot VSAT atstovo G.Mišučio, pasieniečiai dar bandė žodžiu susisiekti su valtimi nuplaukiančiais asmenimis, tačiau jokio atsakymo negavo.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo. Tuo metu VSAT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo.
NKVC pasitarime nuspręsta skelbti vaiką pagrobusio vyro paiešką, dėl to kreiptis į Interpolą, taip bandyti užmegzti ryšį su Rusijos pareigūnais.
Pasak Lietuvos pasieniečių, Rusijos pareigūnai pranešė, kad vaikas yra saugus, juo pasirūpinta. Vis dėlto Rusijos pasieniečiai pirmadienį informavo, kad atsisako perduoti Lietuvai į Rusiją su pagrobtu savo vaiku pasišalinusį vyrą.
Kaip pranešė VSAT, Rusijos pareigūnai nurodė, kad sulaikytasis vaiko tėvas yra Rusijos pilietis, todėl perdavimui jo Lietuvai pagrindų jie neįžvelgia.
