„Mes, kaip valstybė, turime apsispręsti, kuriuo keliu eiti. Turime daug pavyzdžių, kai (migracijos – ELTA) kranelių atsukimai kažkada padarė procesus negrįžtamais daugelyje tų pačių Vakarų valstybių. Su visomis iš to išplaukiančiomis rizikomis ir pasekmėmis. Su visuomenės susiskaldymu, su integracijos problemomis, su „no go“ zonomis ir daugeliu kitų dalykų“, – trečiadienį po uždaro NSGK ir Užsienio reikalų komitetų posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Šiandien dar esame tame etape, kai galime apsispręsti, kuriuo keliu eiti – ar atsukti kranelius ir paversti juos visus nekontroliuojamais, ar juos atsukinėti ir užsukinėti taip, kad galėtume visa tai kontroliuoti“, – teigė jis.
Todėl vertindamas komitetų posėdyje aptartas imigracijos tendencijas, L. Kasčiūnas konstatavo, kad dėmesio nacionaliniam saugumui trūksta.
„Vertinant visą legalios migracijos procesą, mano požiūriu, bendrai pasakysiu – trūksta analizės, vertinimų ir sprendimų priėmimo remiantis būtent nacionalinio saugumo kriterijais“, – pabrėžė jis.
Konservatorius nurodė, kad komiteto nariai paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD), Migracijos departamento bei Vidaus reikalų ministerijos pateikti siūlymus ir pastabas, kaip būtų galima tobulinti imigraciją reglamentuojančius įstatymus.
„Paprašėme ir VSD, ir Migracijos departamento (...), ir Vidaus reikalų ministerijos, kad pateiktų tam tikrus pasiūlymus, kokie galėtų būti dabartinės teisinės bazės tobulinimai, kad mes galėtume tą procesą valdyti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, itin svarbu, kad Lietuvoje nesusidarytų lengvesnėmis migracijos procedūromis pasinaudojančių užsieniečių grupės, galinčios tapti ir kitų šalių piliečių traukos centrais.
„Labai svarbu, kad nesusiformuotų tam tikros diasporų struktūros valstybėje, kurios vėliau taptų tam tikru traukos centru kitiems. (...) Mums reikia apsispręsti, ar mes to norime. Aš to nenoriu ir tikrai stengsimės daryti, kad taip nebūtų“, – patikino jis, pažymėdamas, kad kol kas požymių, jog kuriasi tokie traukos centrai, nėra.
Steigiant išorės paslaugų teikėjo biurus siūlo konsultuotis su VSD, atidžiau atlikti darbo rinkos testus
NSGK pirmininkas negailėjo pastabų šiuo metu galiojančioms tvarkoms, susijusioms su išorės paslaugė teikėjų centrų steigimu. Parlamentaro manymu, tokiais atvejais už migraciją atsakingos institucijos turėtų aktyviau konsultuotis su VSD.
„Pavyzdžiui, (...) dėl išorinių paslaugų teikėjo, kuris palengvina galimybę įsidarbinti Lietuvoje, mano požiūriu, turi būti derinamas valstybių sąrašas su Valstybės saugumo departamentu, kuris galėtų pateikti labai aiškią analizę, ar ta valstybė yra tokia, kur žmonės, esantys ten, nekels rizikos mūsų Lietuvai“, – svarstė jis ir pažymėjo, kad pastaruoju metu diskusijų sulaukę planai atidaryti tokį biurą Nigerijoje yra situaciją iliustruojantis pavyzdys.
„Nigerijos pavyzdys yra tas pavyzdys, kuris nebuvo geras, nes Valstybės saugumo departamento šioje vietoje nuomonės nebuvo paklausta“, – apgailestavo jis.
Todėl politikas viliasi, kad nuo šiol steigiant išorės paslaugų teikėjų centrus, VSD nuomonės bus klausiama.
„Manau, nuo šiol bus klausiama“, – nurodė L. Kasčiūnas.
Verslui ieškant darbuotojų trečiosiose valstybėse per išorės paslaugų teikėjus, Užimtumo tarnyba privalo atlikti darbo rinkos testą – taip išanalizuojama, ar darbo jėgos, kurios dairomasi svetur, iš tiesų trūksta.
NSGK pirmininkas leido suprasti, kad šiuo metu tokios procedūros atliekamos nepakankamai atidžiai.
„Visiškai sutinku, kad yra poreikis rasti balansą tarp verslo interesų, ekonomikos augimo, tarp mūsų darbuotojų apsaugos ir socialinio standarto – ir nacionalinio saugumo. Aš tikrai įsitikinęs, kad tam tikrose profesijose tikrai gali tekti integruoti ir atsivežti darbo jėgą“, – verslo atstovų argumentus pakomentavo jis.
„Turime turėti labai aiškų algoritmą – tą patį darbo rinkos testą, kai pasitikrini nuoširdžiai, kokybiškai, neatsainiai, nefasadiškai – kad iš tikrųjų tau to darbuotojo reikia“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis akcentavo, kad atsivežant darbuotojus iš trečiųjų šalių svarbu įvertinti jų kvalifikaciją, artumą Lietuvai kultūriniu ir civilizaciniu požiūriu.
„Kalbėjome su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri tikrai stengiasi, kad tas testas, pasitikrinant, ar yra darbuotojų Lietuvoje, būtų nuoširdus ir išsamus“, – patikino politikas.
