„Norime pasitvirtinti koncepciją tam, kad pradėtume (ją – ELTA) dėlioti į tam tikrus finansavimo mechanizmus visų pirma“, – trečiadienį LRT radijui sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Pagrindinės sisteminės krizių valdymo ir CS problemos, kurias įvardija ministerija – neefektyviai prognozuojamos ir nustatomos grėsmės ir pavojai, galintys sukelti ekstremaliąsias situacijas ar krizes; ekstremaliųjų situacijų rizikos mažinimo priemonių planavimas nėra efektyvus; trūksta šių priemonių įgyvendinimo kontrolės ir nuoseklumo.
Taip pat, anot VRM, trūksta efektyvaus ekstremaliosios situacijos neigiamų padarinių mažinimo vertinimo ir kontrolės mechanizmo; nėra visiškai baigtas ir suderintas krizių (nekarinių situacijų) ir ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir priimančios šalies paramos valdymo sistemų bendradarbiavimo teisinis reglamentavimas, taip pat nėra patikrintas jų sąveikumas.
Be to, visuomenės atsparumo ir savisaugos žinių ir įgūdžių stiprinimas nėra pakankamai veiksmingas ir tvarus; trūksta civilinės saugos mokymo ir švietimo sistemos efektyvumo vertinimo, nėra sistemiškai nagrinėjamos ir sprendžiamos problemos šioje srityje; esama valstybės rezervo sistema nėra efektyvi, jos planavimo principai tarp skirtingų rezervo tvarkytojų nėra suderinti ir optimizuoti, skelbia VRM.
Todėl, kaip rašome projekte, civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje numatyti 8 pažangos uždaviniai ir prioritetai – visuomenės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms stiprinimas, perspėjimo sistemos tobulinimas, institucijų ir įstaigų veiklos, esant ekstremaliai situacijai, užtikrinimas bei slėptuvių, priedangų ir saugių darbo vietų tinklo plėtimas.
Taip pat numatoma didinti valstybės tarnautojų, pareigūnų ir darbuotojų gebėjimą atpažinti rizikas ir pavojus, stiprinti jų žinias ir įgūdžius, skatinti institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su savanoriais, stiprinti krizių valdymo ir civilinės saugos subjektų bendraveiką ir tobulinti valstybės rezervo integruotą planavimą ir koordinavimą.
Be to, vidaus reikalų viceministras pažymėjo, kad VRM siekia, jog miestuose priedangose, esant pavojui, galėtų pasislėpti ne mažiau kaip 60 proc. gyventojų, o rajonuose – ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų.
„Jeigu kalbant apie priedangų tinklą, tai taip, mes tą plėtrą planuojame, kad miestuose būtų galimybė ne mažiau 60 procentų gyventojų pasiekti priedangas, jei to prireiktų. Kaimiškose vietovėse, žinoma, dėl to yra problema, bet rajonuose būtų apie 40 procentų, kaimiškose vietovėse turbūt reikėtų orientuotis į gyvenamųjų namų rūsių įrengimą“, – komentavo V. Dmitrijevas.
Jis priminė, kad šie reikalavimai Vyriausybės buvo patvirtinti šių metų liepą.
„Iš esmės mes tą rodiklį savo laiku pasieksime. Šiai dienai galime kalbėti apie tai, kad bendrai yra paskaičiuota, kad priedangų užtenka 29 procentams gyventojų“, – dabartinę situaciją pristatė vidaus reikalų viceministras.
Liepos mėnesį VRM skelbė, kad prireikus šalyje priedangomis pažymėtose patalpose galėtų slėptis maždaug 660 tūkst., arba 23 proc. šalies gyventojų. Bendras siektinas rodiklis šalies mastu, anot ministerijos – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų (miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc.).
Civilinės saugos stiprinimo koncepcija apima planų ir veiksmų laikotarpį iki 2030 m., koncepcijoje numatytos šešios civilinės saugos srities veikimo kryptys, jų įgyvendinimui prireiktų apie 283 mln. eurų, anksčiau skelbė ministerija.
