„(...) Girdėjau, kad kalba apie kažkokius mano susitarimus su konservatoriais. Nejaugi žmogus nemato, kokie buvo mano santykiai su šia partija visus keletą kadencijos metų ir galėtų būti toks įtarus ir įtarti, kad vykdomi kažkokie užkulisiniai susitarimai?“ – LRT televizijai pirmadienį teigė G. Nausėda.
„Nebus jokių susitarimų – ėjau į pirmuosius rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas, beje, atsisakęs Tėvynės sąjungos paramos. (…) Jei nuspręsiu eiti į antruosius rinkimus, eisiu lygiai taip pat – kaip nepriklausomas kandidatas, nes manau, kad tai leidžia išlikti arčiausiai žmonių, labiausiai girdėti juos ir stengtis vykdyti jų valią, kurią jie išreiškia rinkimuose“, – sakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad apie prezidento rinkimus garsiai svarstantis advokatas I. Vėgėlė rugpjūčio pabaigoje teigė įtariantis egzistuojant susitarimą tarp šalies vadovo G. Nausėdos ir konservatorių vadovybės. Tokią teoriją kelti advokatą skatina tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės sklindanti kritika krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui.
„Akivaizdu, kad tiek prezidentas, tiek ir Gabrielius Landsbergis veikia iš vien. Gabrieliui Landsbergiui Anušauskas yra nenaudingas kaip konkurentas partijoje“, – laidoje „Eltos kampas“ rugpjūčio pabaigoje samprotavo I. Vėgėlė.
Savo ruožtu G. Nausėdą, svarstė advokatas, susitarimui su konservatoriais veikiausiai motyvuoja nerimas dėl jam keliamų klausimų apie 2019 m. finansuotą rinkiminę kampaniją.
Pasitiki ambasadoriais
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad pasitiki Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Eitivydu Bajarūnu bei ambasadoriumi prie NATO Deividu Matulioniu.
„Ta informacija, kuria aš dabar disponuoju, mane leidžia pasitikėti jais“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ sakė G. Nausėda, reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie skundus dėl ambasadorių.
Abejonės dėl diplomatų tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Be to, rašė portalas, D. Matulionis galėjo nesilaikyti valstybės institucijų mandato ir susilpninti Lietuvos derybines pozicijas artėjant NATO viršūnių susitikimui.
Šalies vadovo teigimu, metami kaltinimai ambasadoriams yra itin rimti, todėl situacijos turėtų būti vertinamos atidžiai. Visgi, pažymėjo jis, tai reikėtų daryti subtiliai.
„Ypatingai kaltinimai mobingu ar panašiai turi būti labai tiksliai ir atidžiai ištirti. Tai yra rimtas kaltinimas ir tikrai turėtų būti pažiūrėta į tai labai rimtai. Tai ir yra daroma“, – tvirtino G. Nausėda.
„Kita vertus, turime tą daryti subtiliai, nes esame krištolo parduotuvėje. Diplomatijos pasaulis yra krištolo parduotuvė, kurioje sutepti žmogaus reputaciją galima per vieną sekundę. Atstatyti neįmanoma net ir per keletą metų“, – akcentavo Daukanto aikštės rūmų lyderis.
Prezidentas nurodė, kad su ambasadoriumi prie NATO D. Matulioniu ketina susitikti ir aptarti susiklosčiusią situaciją.
„Ambasadorius kartu su visa derybininkų komanda vykdė savo funkcijas. (...) Aš, žinoma, norėsiu susitikti su juo taip pat – išklausyti jo įvykių versiją“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Paprašiau ministro, kad pateiktų visą chronologiją dokumentų ir įvykių – taip, kaip jie mato šitą situaciją. Manau, kad galutiniame rezultate galėsiu labai aiškiai pasakyti, ar pasitikiu ambasadoriumi, ar kitoks variantas“, – apibendrino jis.
Kaip skelbta anksčiau, URM šių diplomatų atžvilgiu tarnybinių tyrimų nėra pradėjusi.
„Siekiant efektyvesnio ambasadų veikimo, skirtingais veiklos organizavimo klausimais su jūsų minėtais diplomatais vyko komunikacija, prašyta suteikti įvairios informacijos žodžiu ir raštu. Dėl diplomatinio darbo specifikos šiuo metu platesnės informacijos suteikimas neprisidėtų prie Lietuvos interesų užsienyje geresnio atstovavimo bei įgyvendinimo“, – delfi.lt teigė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė.
G. Nausėda: būsiu nepriklausomas kandidatas
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimą, ar antrą kartą dalyvaus prezidento rinkimuose, jis praneš metų pabaigoje. Anot šalies vadovo, jam reikia laiko, kad atsakytų į šį klausimą, įvertintų savo sveikatą bei norą toliau dalyvauti politikoje.
„Turiu teisę per nuolatinį bėgimą, lenktyniavimą su laiku tiesiog surasti keletą savaičių rimtam apmąstymui, ar aš galiu dar vykdyti savo misiją. Pirmiausia, žvelgiant iš mano žmogiškų pozicijų, ar turiu tam pakankamai sveikatos, ar turiu pakankamai noro kovoti politiniame lauke“, – pirmadienį LRT televizijai sakė prezidentas.
„Bet aš matau tame prasmę tol, kol, tikiuosi, įgyvendinu savo konstitucinę priesaiką, kurią daviau tuo metu, kai buvau išrinktas ir inauguruotas“, – pridūrė jis.
G. Nausėda dar kartą patikino, kad sprendimą ketina paskelbti šių metų pabaigoje bei tvirtino, jog neieško būsimiems rinkimams paramos iš kitų politinių partijų.
„Kaip aš galiu kalbėtis su partijomis, jeigu po to, gruodžio mėnesį, pasakysiu, kad žinote, savo misiją baigiu ir rinkimuose nedalyvausiu. Tai reiškia, kad aš savotiškai išmaudau partijas ir apgaudinėju jas teikdamas klaidingus signalus“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Jeigu nuspręsiu eiti į antruosius rinkimus, lygiai taip pat eisiu kaip nepriklausomas kandidatas“, – patikino G. Nausėda.
Pasak jo, prezidento rinkimų kampanijos retorika ir turinys labai smarkiai priklausys nuo to, kokie kandidatai juose dalyvaus.
„Turime dar pernelyg ankstyvą laikotarpį kalbėti apie labai aiškiai suformuotą žmonių grupę, kuri dalyvaus prezidento rinkimuose. Manau, kad tai yra laiko klausimas, per du – tris mėnesius turėsime visus atsakymus“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad artimiausi šalies vadovo rinkimai vyks 2024 m. gegužę. Apie savo kandidatūrą kol kas paskelbė tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga.
