Taip politikė įvertino šalies vadovo poziciją ir pasisakymus po antradienį vykusio susitikimo su Seimo valdyba. Šalies vadovas, kalbėdamas apie tos pačios lyties asmenų santykių reguliavimą, pažymėjo, kad svarbu išsaugoti Konstitucijos turinį ir dvasią, o jos „turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“.
Tokie prezidento žodžiai įplieskė diskusijas viešojoje erdvėje – Prezidentūra sulaukė kritikos dėl netinkamai pasirinktų metaforų ir alegorijų.
„Prezidentui užsieny skelbiant Vakarų pasaulio vertybių gynybą sugrįžus namo nereikėtų virsti eiliniu homofobu“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Armonaitė.
„G. Nausėdos lyderystės ir balso nesusituokusių porų, nevaisingų porų, LGBT porų, netgi smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu nebuvo ir jau nebus. Tik tokie vingiuoti pasisakymai, kuriuose kiekvienas turime rasti tekstą, kurį norime matyti“, – apgailestavo ji.
A. Armonaitė kritikavo ir G. Nausėdos žmogaus teisių sampratą. Pasak jos, išgirdus prezidento požiūrį, „bet koks žmogaus teisių ekspertas tikriausiai susiėmė už galvos“.
„Žmogaus teisės, anot dabartinio Prezidento, yra skirtos tiems, kas gyvena pagal jo suprantamą modelį. Nesusisituokusios ar nevaisingos poros? Ne žmogaus teisių objektas. LGBT žmonės? Jiems, kaip kokioms bendrovėms, skirtas Širinskienės ir Saudargo suruoštas jungtinės veiklos reguliavimas. Į pasisakymą įmestas žemai kabantis obuolys apie „narkotikus“ – puikus visuomenės baimių trigeris (prie ko čia žmogaus teisės?), metama klasikinė senjorų ir šeimų korta. It tai kažkas ginčytųsi, kad turime jiems padėti“, – mintimis dalijosi Laisvės partijos vadovė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė patikino, kad tokie žmogaus teisių klausimai yra aktualūs ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir į šalį besidairančioms tarptautinėms kompanijoms.
„Kasdien bendraudama su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis, jų vadovais galiu pasakyti, kad ne tik pelno mokesčio lengvatos, prieiga prie finansų ar greiti valstybės sprendimai jiems svarbūs“, – rašė ji.
„Niekas nenori reikalų turėti su įvairovės negerbiančiomis, ksenofobinėmis, homofobiškomis, transfobiškomis, seksistinėmis ir pan. vyriausybėmis ir valstybėmis“, – pabrėžė A. Armonaitė.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip dviejų partnerių savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis.
Skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Visgi, konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.
