Anksčiau jo bei kitų Seimo narių teiktiems kodekso pakeitimams Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė. Tačiau, pasak konservatoriaus, klausimas vis tiek turės grįžti į Seimo darbotvarkę ir būti apsvarstytas.
P. Saudargas mano, kad galutinis balsavimas dėl civilinės sąjungos ir įstatymas dėl „artimojo ryšio“ statuso turėtų atsidurti vienoje darbotvarkėje – jeigu žlugtų pirmoji įstatyminė iniciatyva, svarstė konservatorius, būtų galima tikėtis, kad jo siūlomai alternatyvai politinės valios parlamentarų gretose užtektų.
„Turiu tam tikrą formulę ir siūlymą Civilinės sąjungos iniciatyvos autoriams ir valdančiajai koalicijai – jeigu būtų į darbotvarkę traukiamas paskutinis balsavimas dėl Civilinės sąjungos, tą pačią dieną, (...) balsuoti ir dėl artimo ryšio“, – Eltai sakė P. Saudargas.
„Visgi, jeigu būtų bandoma įtraukti į darbotvarkę ir balsuoti dėl civilinės sąjungos, manyčiau, kad iš karto reiktų balsuoti ir dėl kito projekto, kad būtų ką, galų gale, ir žmonėms pasakyti. Štai, žiūrėkite, šitam neužteko politinės valios, bet turime kitą variantą. Kitam gal užtektų“, – samprotavo jis.
Politikas ėmė svarstyti apie tokią iniciatyvą po Seimo valdybos susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda. P. Saudargas nurodė išgirdęs iš prezidento paramą jo teikiamai Civilinės sąjungos įstatymo alternatyvai.
„Matyt, prezidentas vertina ir visuomenės nuotaikas, apklausas“, – svarstė jis.
„Tos apklausos civilinei sąjungai nebūna palankios, o šių projektų atžvilgiu, galbūt nekeliant didesnės konfrontacijos pačioje visuomenėje, mums pavyktų daug ką sureguliuoti“, – savo poziciją argumentavo P. Saudargas.
Klausiamas, ar tokie siūlymai nesužlugdys koalicijos partneriams prioritetinio klausimo bei nesujauks ir taip įtemptų santykių koalicijoje, P. Saudargas patikino, kad įstatymų projektai nėra alternatyvūs. Be to, negrąžinus į darbotvarkę Civilinio kodekso pataisų, o civilinei sąjungai nesulaukus pakankamo palaikymo, klausimas dėl tos pačios lyties asmenų santykių reguliavimo liktų išvis neišspręstas, akcentavo jis.
„Ką mes tada pasakysime tai bendruomenei ir žmonėms, jeigu, tarkime, priėmimo stadijoje civilinei sąjungai būtų pasakytas ne? Tai reiškia viskas – dedame į stalčių, neaišku, kokiems laikams“, – savo sumanymą argumentavo konservatorius.
„Štai būtų kita alternatyva, kuriai tada pritariame ir sakome – na, gerai, nepraėjo vienas variantas, galbūt praeina kitas, labiau kompromisinis, gal ne visas puses tenkinantis, bet tikrai atliepiantis ir sprendžiantis dalį problemų“, – aiškino P. Saudargas.
ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius. Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip dviejų partnerių savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis.
Skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Visgi, konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.
