Politikas kartoja jau ne kartą savo išsakytą mintį, kad šį ginčą galima būtų baigti tiek priimant atskirą įstatymą, tiek ir paprašius Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.
„Aš tikrai kalbu su frakcijų kolegomis. Ir ieškau palaikymo viena ar kita forma tai spręsti. Šis klausimas turi būti išspręstas. Tai nėra M. Maldeikio klausimas, tai nėra vieno ar kito prezidento ar ministro pirmininko klausimas, tai yra įstatymo viršenybės klausimas“, – Eltai teigė M. Maldeikis.
Politikas atkreipia dėmesį, kad dabartinę EVT atstovavimo tvarką būtina keisti, nes, pasak jo, absoliuti dauguma šiame formate nagrinėjamų klausimų patenka į Vyriausybės veikimo lauką.
„Jeigu mes kalbame apie EVT, tai 90 proc. klausimų yra vidaus politikos klausimai. Tai yra Vyriausybės kompetencijos klausimai. Geriausiu atveju 10 proc. klausimų, ir tai tik karo Ukrainoje kontekste, yra Lietuvos prezidento kompetencijos“, – atkreipė dėmesį M. Maldeikis.
„Tai paradoksali situacija, kai prezidentas EVT sprendžia Lietuvos Vyriausybės klausimus ir už tai atsako Vyriausybė – tai yra absurdiška“, – pabrėžė jis.
Politikas teigia, kad šį klausimą galima spręsti tiek inicijuojant atstovavimo tvarką keičiantį įstatymą, tiek ir kreipiantis išaiškinimo į KT.
„Aš tikrai keliu tą klausimą tarp kolegų, ieškau palaikymo ir kai matysiu, kad yra tokia galimybė, tikrai bus įstatymas arba kažkoks kreipimasis į Konstitucinį Teismą“, – pabrėžė jis.
Projektą pateiks, sulaukęs pakankamo kolegų palaikymo
M. Maldeikis teigia įstatymo projektą dėl atstovavimo EVT reglamentavimo teiksiąs tuo atveju, jei sulauks pakankamai kolegų palaikymo.
„Aš jį teiksiu, jeigu matysiu pakankamai palaikymo tiek mano frakcijoje, tiek ir kitose frakcijose. Tiesą pasakius, ir iš opozicinių frakcijų aš sulaukiu klausimų ir, kaip aš suprantu, iš jų būtų palaikymas. Nes buvę premjerai supranta, apie ką kalba, ir supranta, kad tai yra problema“, – akcentavo parlamentaras.
Nors parlamentaras pripažįsta, kad netrukus prasidėsiantis rinkiminis sezonas atneš papildomų įtampų Seime, visgi M. Maldeikis viliasi, kad tai nesutrukdys rasti šio klausimo sprendimo būdą.
„Aišku, artėjant rinkimams, pakyla vidutinė temperatūra Seime, mes matysime kitą politinį lauką, staiga visi pradės dirbti. Aš tikiuosi, kad neužgoš šie dalykai ir bus supratimas, kad tai yra įstatymo viršenybės klausimas, kad mes tiesiog galime atsijoti šį klausimą nuo vieno ar kito prezidento ar ministro pirmininko ir priimti, pavyzdžiui, nuo naujos prezidento kadencijos ar nuo naujos Vyriausybės kadencijos“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento.
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Savo ruožtu parlamentaras M. Maldeikis pasiūlė šį klausimą išspręsti atstovavimą EVT reglamentuojančiu įstatymu. Visgi kurį laiką parlamentaras savo iniciatyvą, kaip pats teigė, buvo „padėjęs į stalčių“.
