Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasitikintis ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Eitvydu Bajarūnu ir Lietuvos atstovybės prie NATO vadovu Deividu Matulioniu. Pastarasis sulaukė Užsienio reikalų ministerijos priekaištų dėl esą netinkamos laikysenos derybose prieš Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą.
Nors jokie oficialūs kaltinimai D.Matulioniui nėra suformuluoti, portalas delfi.lt skelbia, kad suabejota ambasadoriaus darbu, – esą jis nesilaikė valstybės institucijų mandato ir taip galėjo susilpninti Lietuvos derybines pozicijas.
E.Bajarūnui tenka gintis nuo kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Informacija renkama esą gavus konkrečių skundų.
G.Nausėdos teigimu, tai itin rimti kaltinimai, kuriuos būtina atidžiai įvertinti. Dėl to prezidentas pirmadienį susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
Paaiškėjo, kad pastarasis ne toks ir retas svečias Prezidentūroje, – esą su G.Nausėda jis susitinka nuolat, tik apie tai nebuvo pranešama. Kodėl šįkart buvo padaryta išimtis?
Intrigos lenda į paviršių
Pirmadienį su G.Nausėda susitikęs G.Landsbergis į Prezidentūrą atvyko ir išvyko per vidinį rūmų kiemą.
Su žiniasklaida ministras iš pradžių nebendravo.
Vėliau ministras buvo kiek kalbesnis: „Darbinis susitikimas, tiesiog einamieji klausimai. Nieko labai specifiško. Tokie susitikimai, žinokite, vyksta kas mėnesį. Tik paprastai neskelbdavome apie juos, nežinau, kodėl dabar nusprendė skelbti.“
Dar birželį G.Landsbergis viešai aiškino, kad Prezidentūroje lankosi retai, – esą G.Nausėda nėra išsakęs pageidavimo susitikti akis į akį.
Prezidentūra nekomentavo, kas staiga pasikeitė, kad G.Landsbergiui atsivėrė jos durys, bet vargu ar prezidento ir ministro santykiai tapo šiltesni.
Priešingai, gali būti, kad bręsta naujas rimtas nesutarimas.
Šaltinių teigimu, ministro ir prezidento susitikimas į pastarojo darbotvarkę greičiausiai buvo įrašytas ir todėl, kad prasidėjęs užkulisinis apsistumdymas šalies diplomatiniame korpuse taptų dar labiau matomas.
Nedarys skubių sprendimų
Prezidento atstovai neoficialiai užsiminė, kad diplomatinių sostų karus pradėjo Užsienio reikalų ministerija, žiniasklaidai nutekinusi informaciją apie du ambasadorius esą užklupusius nesutarimus.
Gali būti, jog būtent dėl to Prezidentūra pasistengė, kad pirmadienį įvykęs G.Landsbergio ir G.Nausėdos sutikimas neliktų nepastebėtas ir būtų išvengta žaidimo „po kilimu“.
Po šio susitikimo kalbėdamas laidoje „LRT forumas“ prezidentas leido aiškiai suprasti, kad nedarys skubotų sprendimų: „Ta informacija, kuria dabar disponuoju, man leidžia pasitikėti jais.“
Šalies vadovo teigimu, ambasadoriams metami kaltinimai yra itin rimti, ypač dėl mobingo, todėl tai turi būti labai tiksliai ir atidžiai ištirta.
Be to, anot G.Nausėdos, tai daryti reikia itin subtiliai: „Diplomatijos pasaulis yra krištolo parduotuvė, kurioje sutepti žmogaus reputaciją galima per vieną sekundę, o atkurti neįmanoma net ir per keletą metų.“
Atsidūrė tarp kelių ugnių
Kodėl prezidentui taip parūpo būtent šių diplomatų reputacija ir likimas? Kai kurie „Lietuvos ryto“ kalbinti Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai mano, kad puolimo taikiniai pasirinkti neatsitiktinai.
Antai iš Maskvos į Vilnių atšauktas E.Bajarūnas į Londoną esą buvo išsiųstas asmeniniu G.Nausėdos rūpesčiu.
Politikai pasakojo, jog šiam paskyrimui G.Landsbergis aklai nusileido, nes tokia esą buvo aiškiai išreikšta G.Nausėdos valia.
D.Matulionio istorija yra kitokia. Jį Lietuvos ambasadoriumi NATO paskyrė G.Nausėda, tačiau šis patyręs diplomatas buvo labiau siejamas su konservatoriais, nors dirbo ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vicekancleriu.
Kad ir kaip būtų, prieš šią vasarą Vilniuje vykusį NATO viršūnių susitikimą D.Matulionis atsidūrė tarp kelių ugnių. Užsienio reikalų ministerija ir jos vadovas G.Landsbergis diplomatą spaudė laikytis kietos pozicijos derantis dėl deklaracijos teksto, bet viename intensyvių derybų etape jis esą atsitraukė nuo iš anksto apibrėžtų pozicijų.
Gali būti, kad D.Matulionis taip pasielgė laikydamasis Prezidentūros instrukcijų. Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė NATO viršūnių susitikimo išvakarėse aiškino, kad renginio šeimininkė nevetuos sunkiai derinto dokumento, nes atrodytų prastai.
Tuo metu, kaip tikino gerai informuoti šaltiniai, G.Landsbergis esą buvo užsidegęs „parodyti ragus“ ir bent jau svarstė ketinąs įpareigoti ambasadorių taip pasielgti.
Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai „Lietuvos rytui“ pripažino, kad užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas parlamentarus kelis kartus ragino įpareigoti ministeriją veikti ryžtingiau ir vetuoti deklaraciją. Vis dėlto Seimo komitetas tuomet pasirinko Prezidentūros poziciją.
Pasak politikų, gali būti, jog G.Landsbergiui nepatiko, kad D.Matulionis palinko į prezidento stovyklą ir nebuvo pakankamai lojalus savo tiesioginiam viršininkui.
Tiesa, Seime pasigirsta svarstymų, kad gali būti ir kitokių trinties priežasčių, nes priekaištai ambasadoriui dėl nepakankamų pastangų derantis nėra svarūs. Esą svarbiausius sprendimus vis tiek darė politikai.
Ketina išklausyti abu
Gali būti, kad tikrosios priežastys paaiškės po G.Nausėdos ir D.Matulionio susitikimo. Šalies vadovas ketina susitikti su ambasadoriumi ir aptarti susiklosčiusią situaciją.
„Ambasadorius kartu su visa derybininkų komanda vykdė savo funkcijas. Aš, žinoma, norėsiu susitikti su juo taip pat – išklausyti jo įvykių versiją“, – sakė G.Nausėda.
Prezidentas taip pat atskleidė paprašęs užsienio reikalų ministro, kad jis pateiktų visą įvykių ir dokumentų chronologiją, taip pat ir tai, kaip G.Landsbergis mato šitą situaciją: „Manau, kad tada galėsiu labai aiškiai pasakyti, ar pasitikiu ambasadoriumi, ar kitoks variantas.“
Šaltinių teigimu, ypač sudėtinga G.Nausėdai gali būti apsispręsti dėl E.Bajarūno, mat skunduose dėl esą netinkamo ambasadoriaus elgesio gali būti kažkiek tiesos.
Beje, iš pradžių kalbėta, kad ministeriją pasiekę skundai dėl galimo mobingo yra anoniminiai. Tačiau gali būti, jog G.Landsbergis prezidentą patikino, kad už kaltinimų stovi konkretūs asmenys, be to, ne tiktai iš dabartinio E.Bajarūno darbo Londone, bet ir iš ankstesnių jo darboviečių.
Kol kas nėra aišku, kokio pobūdžio tie skundai. Kalbama, kad dėl mobingo skundėsi ambasados vairuotojas, kuriam esą teko dirbti savaitgaliais, bet nežinia, ar ši informacija teisinga.
Kaunasi dėl kitų postų?
Bet kuriuo atveju „Lietuvos ryto“ pašnekovai neabejojo, kad pradėtas tyrimas dėl mobingo ar prastų derybų dėl deklaracijos teksto tėra pretekstas patraukti šiuos diplomatus į šalį.
Gali būti, kad ambasadorių postus Jungtinėje Karalystėje ir prie NATO yra nusižiūrėję kas nors iš valdantiesiems reikšmingų asmenų, kurių kadencija eina į pabaigą. „Tokiu atveju geriau, kad postas Londone bus be E.Bajarūno nei su juo“, – sakė pašnekovas.
2020 m. ambasadoriumi prie NATO paskirto D.Matulionio kadencija jau baigiasi, E.Bajarūnas ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje paskirtas tik pernai rugsėjį.
Paprastai ambasadoriaus kadencija trunka trejus metus, nebent nusprendžiama ją pratęsti. Šis terminas yra suėjęs arba artėja prie pabaigos ne vienam ambasadoriaus postą šiuo metu užimančiam diplomatui.
Šaltinių teigimu, gali būti, kad būtent dėl to šiuo metu ir vyksta apsistumdymas tarp Vyriausybės ir Prezidentūros.
Esą spaudžiant G.Nausėdą dėl E.Bajarūno ir D.Matuliono gali būti siekiama iš Prezidentūros išpešti nuolaidų ar palankių sprendimų dėl kitų dabartinei ministerijos vadovybei svarbių būsimų paskyrimų.
Dėl kurių diplomatinių atstovybių gali susikirsti valdančiųjų ir šalies vadovo interesai, tiksliai nėra žinoma, bet svarstoma, kad tai gali būti pastaruoju metu ypač svarbus tampantis ambasadoriaus postas Lenkijoje. Eduardas Borisovas šias pareigas eina nuo 2018 metų.
Praėjusią savaitę diplomatas buvo paskirtas ambasadoriumi Kroatijoje.
Taip pat daugiau ar mažiau jau yra „prinokę“ ambasadoriai Prancūzijoje, Izraelyje, Kanadoje, Švedijoje, Ispanijoje, Kazachstane, Suomijoje, Azerbaidžane ir kitur. Rotacijos šiais ir kitais metais turėtų būti nemažai, todėl šiame procese dalyvaujantiems politikams svarbu turėti daugiau kozirių. Ar jais gali tapti D.Matulionis ir E.Bajarūnas?
„Dabartiniai ministerijos veikėjai supranta, kad atėjus naujai valdžiai jie turbūt neišsaugos savo postų, tad jau dabar pradeda painias šachmatų partijas. Kuo jos baigsis, šiandien nuspėti neįmanoma“, – sakė diplomatinės tarnybos užkulisius išmanantis „Lietuvos ryto“ šaltinis.
