Nors LRT televizijos laidoje „LRT Forumas“ dalyvavęs šalies vadovas tiesioginio atsakymo dėl kandidatavimo nepateikė, naujienų portalo lrytas.lt kalbintos politologės pastebėjo net kelis epizodus, kurie vietos abejonėms dėl dar vieno G.Nausėdos kandidatavimo palieka mažai.
Abejonių vis mažiau
„Rinkiminės kampanijos pradžia“, – tokia pirmoji mintis šovė į galvą, išklausius vos pusę laidos, pasakojo Klaipėdos universiteto (KU) politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Prezidento retorika, pati iškalba, emocija, dalis jo teiginių, ypač skirtų ne užsienio politikai komentuoti, o apie vidaus politinius procesus ir kai kurias asmenybes, jau labai primena rinkiminės kampanijos retoriką“, – įvertino ji.
Politologė pastebėjo, kad G.Nausėdos kalbėsena buvo užtikrinta, jis nesileido į smulkmenas.
„Susidarė įspūdis, kad tikrai būtent šį prezidento pasirodymą televizijos eteryje būtų galima vertinti kaip rinkiminės kampanijos pradžią“, – nurodė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pats G.Nausėda, kalbėdamas apie būsimus prezidento rinkimus, tikino, kad sprendimo dėl dalyvavimo dar nėra priėmęs.
„Tikrai nėra taip, kad tą sprendimą jau esu padaręs, o dabar tik mėginu koketuoti su visuomene ir jo neskelbiu. Aš tikrai dar noriu paimti, krepšinio terminais, minutės pertraukėlę, nors ji ir nebus minutės, ir susidėti viską savo gyvenime bei pasakyti savo sprendimą“, – laidos metu kalbėjo G.Nausėda.
Nepaisant to, kad dabartinis šalies vadovas gali turėti abejonių dėl dar vienos, purvinos rinkiminės kampanijos, dėl darbo sudėtingomis aplinkybėmis, politologė abejonių dėl G.Nausėdos dalyvavimo būsimuose prezidento rinkimuose praktiškai neturi.
„Abejoju, kad nedalyvaus“, – sakė ji.
Kalba apie konkurentus išduoda
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė, kad iš G.Nausėdos kalbos jau buvo girdimi rinkimų atgarsiai, tačiau, jos manymu, tai nebuvo rinkimų kampanijos laida.
„Dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose išgirdome tą patį, ką visada, tik gal daugiau jaučiasi prezidento aštrus žvilgsnis į Igną Vėgėlę“, – pastebėjo ji.
Visgi, politologės teigimu, dauguma G.Nausėdos veiksmų rodo, kad prezidentas tikrai galvoja apie antrą kadenciją, jau yra priėmęs sprendimą kandidatuoti, tačiau turi savo argumentų, kodėl nenori šio sprendimo viešinti.
„Jeigu apie kandidatavimą pasiskelbi gana anksti, nesi tikras, ar nieko nenutiks, kas gali tave priversti šitą sprendimą keisti – o tai jau būtų nemalonu.
Tai ir atsargumas, ir noras, kad būtų mažiau spekuliuojama. Vengiama, kad į jį kreiptųsi ne tik kaip į prezidentą, bet ir kaip į kandidatą“, – vardijo politologė.
Dviprasmiškumo jausmas
Visgi, viso žurnalistų pokalbio su G.Nausėda metu R.Urbonaitės neapleido dviprasmiškumo jausmas.
Pirmiausiai, anot jos, užkliuvo tai, ką ir žurnalistai laidos metu bandė parodyti – kad argumentai, jog prieš vertinant ministrų galimybę toliau eiti pareigas reikia sulaukti teisėsaugos institucijų atsakymo, yra naudojami tik vienų, bet ne kitų ministrų atžvilgiu.
G.Nausėda čekiukų skandalo epicentre atsidūrusius švietimo, finansų ir kultūros ministrus iš karto paragino trauktis, nelaukiant jokių teisėsaugos išvadų, tuo metu krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paviešinus informaciją, kurią pats prezidentas pavadino klasifikuota, šio ministro atsakomybės šalies vadovas nereikalauja ir laukia prokuratūros išvadų.
„Lygiai taip pat, jau kalbėdamas apie krepšinį, prezidentas prabilo, kad galbūt reikėtų ieškoti galimybių lango važiuoti gyvai žiūrėti tų įspūdingų krepšinio rungtynių (kurių dabar jau nebus), bet prisiminiau prezidento patarėjo žodžius apie tai, kad „prezidentas gali krepšinį pažiūrėti ir namie“, kai tai buvo susiję su Dalia Grybauskaite.
Tokie prieštaravimai, kartais smulkmenose, kartais – ne, labai jaučiasi. Pavyzdžiui, ir kai buvo pasakyta, kad prezidentui laisvų dienų nėra, tačiau čia pat pasakojama, kad „visą dieną sekmadienį žiūrėjau krepšinį“, – pastebėjo R.Urbonaitė.
Ji svarstė, kad santūri G.Nausėdos kritika A.Anušauskui dėl galimai paviešintos konfidencialios informacijos galėtų būti susijusi su žmogiškuoju faktoriumi – ilgą laiką Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos atstovų santykiai buvo geresni, nei jie buvo tarp kitų valdančiųjų ir prezidento.
Savo ruožtu G.Burbulytė-Tsiskarishvili teigė pirmiausiai taip pat pagalvojusi apie prezidento taikomus dvigubus standartus, tačiau galiausiai logiką prezidento paaiškinime teigė įžvelgusi.
„Šį momentą teko išklausyti antrą kartą, kad suprasčiau, ką prezidentas nori pasakyti, nes pirmą kartą taip pat susidarė toks įspūdis apie dvigubus standartus“, – pripažino ji.
Visgi, anot jos, lyginamos labai skirtingos situacijos.
Politologės teigimu, prezidentas atskyrė, kad „čekiukų skandalo“ epicentre atsidūrusių ministrų amoralus politinis elgesys jau yra įrodytas, tuo metu krašto apsaugos ministro išviešintos informacijos pobūdis yra tik paties prezidento ir kelių kitų politikų nuomonė, todėl esą iš tiesų verta sulaukti teisėsaugos išvadų, buvo ar nebuvo pažeidimo.
Tuo metu vertindama G.Nausėdos komentarus valdančiųjų, o ypač konservatorių partijos, atžvilgiu, G.Burbulytė-Tsiskarishvili pastebėjo rinkiminį aspektą.
„Kas buvo kitaip, negu iki šiol, tai keli labai ryškūs momentai, kai prezidentas labai užtikrintai, nedvejodamas pozicionavo save visiškai atsietai nuo valdančiosios daugumos, nuo konservatorių.
Taip pat krito į akis tie elementai, kuriuos prezidentas pradėjo labai stipriai akcentuoti, jau lyg atsižvelgdamas į galimus būsimus konkurentus, o jų toje erdvėje – į kairę nuo valdančiųjų – numanome, bus daug.
Tie akcentai pradeda kristalizuotis: tai šeima, šeimos su vaikais, socialiniai klausimai. Kai kurie iš jų yra socialdemokratų kasdienybės aspektai“, – pastebėjo ji.
