Prie to labiausiai prisidėjo elektroninių cigarečių su priemaišomis paplitimas jaunų žmonių tarpe, taip pat įvairių mobilių aplikacijų išpopuliarėjimas, kuriomis slapta įsigyti narkotikų tapo kur kas lengviau, negana to, stebimas ir jaunimo emocinės būklės blogėjimas.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pastebi, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas didėja ne tik vaikų, paauglių, bet ir suaugusiųjų Lietuvoje populiacijoje.
Visgi, vartojimo paplitimas Lietuvoje yra kelis kartus mažesnis už europinį vidurkį. „Populiariausia narkotinė medžiaga išlieka kanapės. Per paskutinius metus europinis vidurkis buvo 15 proc., taigi 15 proc. 15–34 metų amžiaus Europos Sąjungos gyventojų vartojo šią medžiagą.
Lietuvoje šis procentas yra 8,8 proc., beveik du kartus mažesnis. Teisinga ir vesti sąsaja su emocine būsena. Stebėjome COVID situaciją, Rusijos agresiją, kuri nukreipta jau turbūt ne tik prieš Ukrainą, tai viskas turi įtakos. Ta įtaka labai pasireiškia tuo, kad padidėjo stimuliantų vartojimas, pavyzdžiui, kokaino“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė ekspertė.
Jos teigimu, pandeminiu laikotarpiu kokaino vartojimas susilygino su ekstazio. Vartojančių procentas nėra didelis – siekia 0,8 proc., tačiau specialistai mato kylančią kreivę nuo pandemijos pradžios.
Pasak Gargždų atviro jaunimo centro direktoriaus Aido Kryževičiaus, tendencijas galima pastebėti ir praktikoje. „Problema yra opi ir kompleksinė. Tai yra problema tiek iš politikų, tiek iš tėvų, tiek iš miesto, miestelių bendruomenių, tiek ir mokymosi įstaigose ir pačiuose mokiniuose. Patys mokiniai įvardina, kad yra manipuliacijų, vertimo vartoti narkotines medžiagas ar rūkyti elektronines cigaretes. Miestelių bendruomenės dažnai susiduria su prie laiptinių ir mokyklų besiburiuojančiais vartotojais, juos išvaiko, o ne kviečia policiją. Ir patys tėvai turėtų daugiau bendrauti su vaikais, neskatinti žalingų įpročių, bent jau patiems vaikams nepirkti elektroninių cigarečių“, – pasakojo A. Kryževičiaus.
Pasak jaunimo centro direktoriaus, klaida padaryta ir dėl to, kad elektronines cigaretes nuspręsta uždrausti labai greitai, taigi jau dabar randasi juodoji rinka, jaunimas patys gamina, pilsto, nežino, kokias chemines medžiagas vartoja. Jis taip pat mini, kad mokyklose pranešus apie vartojančius narkotines medžiagas, nėra užtikrinamas pranešėjo anonimiškumas. Mokytojai ar administracijos darbuotojai praneša, kas prasitarė apie nusikalstamą veiką. Prie problemos prisideda ir elektroninės programėlės. Per jas lengva įsigyti narkotinių medžiagų, o jei mokykloje vyksta kinologų patikrinimas, tai vaikai sužino per kelias sekundes.
„Jaunuoliai dabar prisidengia šunų baime, alergija šunims, dėl to kinologai nelabai gali tikrinti jų daiktų. Svarbu, kad apie patikrinimus būtų informuotas tik mokyklos vadovas, kad iš klasių būtų išvedami vaikai ir būtų įmanoma kuprines patikrinti su šuniukais“, – kalbėjo A. Kryževičius.
Europos Sąjungoje keliamas klausimas, ar apskritai žmonės dar žino, ką vartoja, ką isigija. Pasak G. Belian, tai išties egzistuoja. „Bet koks vartojantis asmuo negali būti tikras, kokią medžiagą jis vartoja. Yra ir naujos psichoaktyviosios medžiagos, kurios iš tiesų sukuriamos naujos vos ne kas mėnesį. Viena nauja atsiranda, kita – dingsta. Ką girdime iš žiniasklaidos, iš medikų, kad iš tikrųjų tampa labai sunku nustatyti, kokią psichoaktyvią medžiagą jaunuolis vartojo. Su tomis naujomis psichoaktyviomis medžiagomis reikia būti labai atsargiems. Žmogus gali manyti, kad vartoja kanapes, o paaiškėja, kad tai šienas ar kažkokia kita žolė nupurkšta sintetiniais kanabinoidais. Grįžtam prie to, kad net ir galvojantis, kad žino, ką vartoja – to nežino. Net ir pats prekybininkas, platintojas nežino, ką tiksliai jis platina“, – pasakojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja.
G. Belian teigimu, galbūt sprendimu galėtų tapti narkotikų dekriminalizavimas, ne dėl to, kad žmogus pagaliau žinotų, ką vartoja, bet tai, kad gąsdinimai bausmėmis už mažą kiekį neveikia, prevencijai reikia pilno komplekso. „Jeigu žiūri bylas, kurios susijusios su narkotikais, galima pastebėti, kad didžiąja dalimi jos nukreiptos į eksperimentatorius. Baudžiam jaunus asmenis, kurie galbūt nėra priklausomi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bet visam gyvenimui gauna įrašus. Gadinam jaunimui gyvenimą“, – nurodė ekspertė.
Pasak A. Kryževičiaus situaciją pakeisti labai sudėtinga, svarbu kuo daugiau užsiimti prevencija. Pavartoję asmenys taip pat turėtų nebijoti kreiptis medikų pagalbos, norintys gydyti priklausomybę neturėtų bijoti kreiptis į artimuosius. „Pats jaunimas sako, kad vartoja vartos, eksperimentuoti eksperimentuos. Tai yra nesustabdomas dalykas, bet bent jau galėtume padaryti terpę, kad tai būtų daroma sveikiau“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė Gargždų jaunimo centro direktorius A. Kryževičius.
