Nors pagal Vokietijos įstatymus vokiečių kariai į Lietuvą galėtų atvykti tik išreiškę tokį norą, naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikai teigia, kad paaiškėjusios aplinkybės brigados atsiradimui Lietuvoje kojos nepakiš, o dabartinė statistika dar keisis.
Net ir vokiečių leidinyje „Der Spiegel“ aprašytas „atsarginis“ karių dislokavimo variantas, politikų teigimu, nėra Lietuvai nepalankus.
Pirmenybė – misijos patrauklumui
Atlikus potencialiai tinkamų Vokietijos dalinių apklausą, paaiškėjo, kad tik kas penktas vokiečių karys išreiškė norą savanoriškai vykti į Lietuvą, penktadienį pranešė vokiečių leidinys „Der Spiegel“.
Publikacijoje teigiama, kad Vokietijos kariuomenės vadas, generolas Carstenas Breueris dėl kol kas mažo vokiečių karių susidomėjimo nurodė, jog planuojant naująją misiją pirmenybė turėtų būti teikiama jos patrauklumui.
Birželio pabaigoje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas paskelbė apie nuolatinį 4 tūkst. Bundesvero karių dislokavimą Lietuvoje. Tačiau kariai bus perkelti ne įsakymu, o, geriausiu atveju, į Lietuvą vyks savanoriškai ir ilgam laikui.
„Der Spiegel“ cituojamoje direktyvoje nurodyta, kad planuojant dislokavimą turi būti „kiek įmanoma geriau“ atsižvelgta į „įvairius karių ir jų šeimų rūpesčius bei interesus“ – paminėti vaikų darželiai ir mokyklos, medicinos įstaigos ir kultūrinė programa.
Todėl, anot žurnalistų, C.Breueris paliko atvirą klausimą, ar Bundesvero brigada nuo pat pradžių bus nuolat dislokuota Lietuvoje. Taip pat, kaip teigiama publikacijoje, numatomas variantas, kai dalis brigados Lietuvoje pasiliks tik trumpą laiką, o vėliau grįš į Vokietiją.
Vidaus planavimo dokumente rašoma, kad 2024 metais būtų galimos tik „pradinės įgyvendinimo priemonės“, o nuo tada procesas būtų tęsiamas „žingsnis po žingsnio“.
Pateiks savo planą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė nematantis jokių neigiamų tendencijų, kurios signalizuotų kokią nors kliūtį brigados atsiradimui Lietuvoje – politikas pabrėžė, kad šiuo metu stebima tik pati proceso pradžia.
Anot L.Kasčiūno, Lietuvos politikai iki 2026 metų padarys viską, kas nuo jų priklauso, o Vokietijos politikai savo ruožtu taip pat imsis tam tikrų sprendimų, skatinančių vokiečių karius vykti į Lietuvą.
„Svarbiausia, kad Vokietijos kariuomenė aiškiai sako, jog sprendimas yra priimtas, o dabar mes turime viską įgyvendinti – ir jie turi, ir mes“, – pabrėžė politikas.
Seimo narys vardijo, kad Lietuva turi įgyvendinti visą infrastruktūros planą, taip pat pasirūpinti švietimo įstaigomis, karių šeimų apgyvendinimu, darbo galimybėmis Lietuvoje.
„Vokiečiai netrukus turės pateikti planą, kaip jie visa tai įsivaizduoja – manau, kad tas Bundesvero noras važiuoti į Lietuvą tikrai augs“, – tikino jis.
Svarstys visus variantus
Vertindamas publikacijoje minimą variantą, kad dalis brigados Lietuvoje gali pasilikti tik trumpą laiką, o vėliau grįžtų į Vokietiją, L.Kasčiūnas teigė, kad patys vokiečiai pasiūlė nuolatinio karių dislokavimo Lietuvoje modelį.
„Visada kalbėjome apie du galimus Vokietijos brigados įsikūrimo Lietuvoje variantus.
Mes dažniausiai akcentavome nuolatinio rotavimo modelį: viena brigada Lietuvoje išbūna pusę metų, tada ją keičia kita brigada, galiausiai – dar viena, ir taip visa divizija rotuojasi.
Toks buvo pirmasis matymas, ir tokiu atveju mums būtų lengviau su infrastruktūra – savo darbais. Tai jau būtų Bundesvero iššūkis, kaip užtikrinti tą nepertraukiamą rotaciją, nes tam reikėtų Lietuvai priskirti visą diviziją“, – įvardijo L.Kasčiūnas
Tačiau patys vokiečiai pasiūlė nuolatinį vokiečių karių buvimą Lietuvoje, o šis variantas Lietuvos politikus, anot L.Kasčiūno, dar labiau nudžiugino, nes suteikia didesnį stabilumą.
„Pirminis scenarijus irgi būtų geras – dar daugiau Vokietijos karių susipažintų su Lietuvos gynybos architektūra, atsirastų dar didesnė sąveika su Bundesveru.
Reikėtų svarstyti visus variantus, bet imkime maksimumą, nesiblaškykime. Jokių raudonų lempučių dabar nematau“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
L.Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad tokia misija Vokietijai – pirmoji, tad, tikėtina Vokietijos politikai pasidarys karių apklausas, sužinos kriterijus, kurie turėtų būti, kad šie norėtų vykti į Lietuvą, ir pagal tas kryptis dirbs.
Statistiką pakeistų lietuvių požiūris?
Savo ruožtu NSGK narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė įsitikinusi, kad jeigu kas penktas vokiečių karys mielai atvyktų į Lietuvą – tai jau nebloga statistika.
„Tai parodo, kad Lietuva nėra labai nepageidautina valstybė. Be to, mes dar nesiėmėme jokių bendrų Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių komunikacijos priemonių, kurios suteiktų daugiau informacijos apie Lietuvą ir kokios čia bus galimybės“, – kalbėjo D.Šakalienė.
„Kirtas klausimas, kiek Vokietijos karių iš viso norėtų kur nors vykti – iš norinčių kur nors išvykti reikėtų įvertinti, koks yra tas skaičius, kurie norėtų vykti būtent į Lietuvą“, – pridūrė ji.
Be to, D.Šakalienė priminė itin neigiamą Vokietijos visuomenės požiūrį į savo karius. Anot politikės, Bundesveras buvo ardomas, niekinamas ir žeminamas, Vokietijos kariai susilaukdavo agresijos ir patyčių vien dėl to, kad jie – Bundesvero kariai.
Tuo metu į Lietuvą atvykę Vokietijos kariai, anot politikės, pajaučia, kaip šioje šalyje yra gerbiama kariuomenė.
„Lietuvoje pabuvę kariai parveža labai teigiamą informaciją – net ir nepaisant to, kad čia techninės problemos daugybę metų nebuvo išspręstos: kariai turėdavo gyvent keliese, Vyriausybė kelerius metus iš eilės nesugebėdavo pastatyti kondicionierių ir kariai „kepdavo“.
Tačiau jie pajuto, kad Lietuvoje yra gerbiama kariuomenė, sąjungininkai, ir jiems tai patiko. Dar plačiau tą informaciją paskleidus, pakeistume dabartinę statistiką“, – įsitikinusi D.Šakalienė.
Tiesa, net ir dabartinė statistika, anot politikės, problemų brigados atvykimui nesudarytų. „Kas penktas vokiečių karys turbūt yra šešis kartus daugiau, nei mums reikia brigadai“, – tikino D.Šakalienė.
Tuo metu publikacijoje taip pat aprašyto varianto, esą svarstoma, kad tik dalis brigados ir tik trumpą laiką bus dislokuota Lietuvoje, D.Šakalienė rimtai nevertino.
„Kadangi labai aiški, oficiali Vokietijos gynybos pozicija apie brigados dislokavimą Lietuvoje yra būtent nuolatiniu pagrindu, tai šio dienraščio, kuris tikrai daug palankesnis opozicijoje šiuo metu esantiems dešiniesiems, interpretacijos nevertinčiau labai rimtai“ – teigė ji.
