Parlamento vadovės vertinimu, absoliučiai prioritetinės sritys yra švietimas ir sveikatos apsauga.
„Mūsų laukia daug reikšmingų sprendimų. Todėl šiandien noriu visiems palinkėti, kad šioje ir likusiose šios kadencijos Seimo sesijose dirbtume taip, kad drąsiai galėtume sakyti, jog įvykdėme savo įsipareigojimus Lietuvai ir jos žmonėms. Neskirstydami jų ir negąsdindami vieni kitų ir mūsų visuomenės pseudogrėsmėmis“,– sekmadienį iš Seimo tribūnos, pristatydama rudens sesijos darbų programą, sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovės teigimu, sesijoje daug dėmesio bus skirta nacionaliniam saugumui.
„Ir politinėje darbotvarkėje, ir dažno kasdienybėje dominuojant Rusijos agresijos prieš Ukrainą temai, natūralu, kad Seimo rudens sesijoje daug dėmesio ir laiko bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams. Išskirčiau Karo padėties įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama priskirti ginkluotosioms pajėgoms (įvedus karo padėtį) Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervus ir komendantinius Šaulių sąjungos ginkluotojo pasipriešinimo vienetus“, – sakė V. Čmilytė– Nielsen.
Taip pat, anot jos, numatomi labai svarbūs Karo prievolės įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma tobulinti šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką, pritraukti daugiau karo prievolininkų į profesinę karo tarnybą. „Šiems projektams, be abejo, dar reikės diskusijų“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Įgyvendinant Europos žmogaus teisių teismo sprendimą planuojama tobulinti alternatyvios karo tarnybos teisinį reguliavimą. Seimo pirmininkės vertinimu, mūsų informaciniam saugumui labai svarbūs Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama spręsti aktualią taip vadinamų botų fermų problemą.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, spręsdami nacionalinio saugumo klausimus turime nepamiršti ir pagarbos prigimtinėms kiekvieno žmogaus teisėms ir laisvėms.
Ji pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, kuris kaip tik kitą savaitę minės trisdešimtmetį, suformulavo šiuo klausimu aiškią doktriną.
„Žmogaus teisių ribojimai tik tada laikomi pagrįsti, jeigu yra ne tik teisėti, tai yra nustatyti įstatymų, bet ir būtinai reikalingi demokratinei visuomenei. O sprendžiant klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslą ir nustatyti, ar ribojimai yra proporcingi šiam tikslui.
Šioje kadencijoje mums teko skubiai priimti žmogaus teisių ribojimus, nes reikėjo nedelsiant reaguoti į nedraugiškų valstybių hibridinius veiksmus ar grėsmes žmonių sveikatai. Šiuo metu Ukrainos kova su agresore ir mūsų pačių pastangos stiprinti pasienio apsaugą, modernizuoti kariuomenę, kurti pilietinio pasipriešinimo sistemą leidžia mums būsimus sprendimus tinkamai apsvarstyti ir suderinti su paminėta konstitucine doktrina. Prašau Jūsų, kolegos, nepamiršti apie tai, jei į Seimo salę sugrįžtų, pavyzdžiui, papildomų ribojimų Baltarusijos piliečiams ar kitoms grupėms klausimai“,– sakė V. Čmilytė– Nielsen.
Žmogaus teisių klausimai – tai Lietuvos nacionalinio saugumo reikalas
Seimo pirmininkė V. Čmilytė– Nielsen mano, kad ši Seimo sesija – dar viena proga nuoširdžiai, be dviveidiškumo atsigręžti į žmogaus teises, į visas žmogaus teises, apimančias labai daug sričių.
„Negalime žmogaus teisių skirstyti į politiškai patogias ir ne, ar juolab jų supriešinti. Žmogaus teisių apsauga nėra ir negali būti ne pirmo būtinumo, antraeilis ar nereikšmingas klausimas, nes tai Lietuvos nacionalinio saugumo reikalas“, – akcentavo parlamento vadovė.
Pasak jos, šioje sesijoje bus proga žengti pirmąjį žingsnį Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo kelyje ir antrą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar tarptautinės sutarties nuostatos atitinka Konstituciją.
Iš Seimo tribūnos Seimo pirmininkė taip pat sakė, kad pats laikas priimti ir svarbius religinių bendrijų teisinio reguliavimo sprendimus, tai yra įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą dėl „Romuvos“, patobulinti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą.
Sukuriant teisinį migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos pagrindą ir įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą Seimas imsis įstatymo pataisų dėl užsieniečių teisinės padėties.
Taip pat parlamentui liko tik vienas žingsnis iki istorinio politinio sprendimo –civilinės sąjungos instituto įteisinimo mūsų teisinėje sistemoje.
Prioritetinės sritys – švietimas ir sveikatos apsauga
Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen manymu, rudens sesijoje absoliučiai prioritetinės sritys yra švietimas ir sveikatos apsauga.
„Mokytojams vis garsiau keliant reikalavimus dėl finansavimo, darbo sąlygų, o mokiniams ir jų tėvams – dėl mokymo kokybės, privalome spręsti šias įsisenėjusias problemas“, – sakė parlamento vadovė.
Vyriausybės pateiktą ir Seimo komitetų gerokai patobulintą Švietimo įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymo projektų paketą, jos teigimu, parlamentarai turėtų priimti nedelsdami. „Tokios skubos poreikį diktuoja ne tik siekis įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, bet ir būtinybė būtent įstatymu įtvirtinti mokyklų tinklo kūrimo ir finansavimo kriterijus, aiškiau reglamentuoti švietimo pažangos ir tęstinės veiklos priemonių finansavimą“, – sakė ji.
Parlamento pirmininkės teigimu, būtina kuo skubiau spręsti prieglobstį Lietuvoje gavusių ukrainiečių, kurie baigia mokyklas Lietuvoje, pretendavimo į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose klausimą. Pasak jo, tai numatančius Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus šioje sesijoje pateiks Seimui Vyriausybė.
Prie projektų, kurie prisidės prie jaunimo problemų sprendimo V. Čmilytė-Nielsen priskyrė ir jos pateiktą Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siekiama įstatymiškai įtvirtinti jaunimo darbuotojo institutą, taip stiprinant ir gerinant darbo su jaunimu kokybę.
Kaip vieną iš prioritetinių sveikatos apsaugos srities projektų V. Čmilytė– Nielsen paminėjo Odontologų rūmų įstatymo, kuris grąžina odontologų profesinei savivaldai viešojo administravimo įgaliojimus, priėmimą.
„Šis įstatymo projektas, parengtas iš esmės visų Seimo frakcijų atstovų ir pateiktas Seimui prieš dvejus metus, svarstomas pernelyg lėtai, nors šių pakeitimų priėmimas ne tik įtvirtintų realią odontologų profesinę savivaldą ir savireguliaciją, bet ir sudarytų sąlygas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir odontologijos pacientų saugai gerinti“, – sakė V. Čmilytė– Nielsen.
Jos nuomone, sveikatos apsaugos sričiai labai didelės įtakos turės ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama optimizuoti ir efektyvinti PSDF veiklą. Taip pat Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma spręsti vis dažniau sveikatos sektoriaus darbuotojų iš pacientų patiriamo smurto problemą.
Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu planuojama surengti daugiau kaip 45 posėdžius. Iš jų 3 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms.
Rugsėjo 10 dieną prasidedanti rudens Seimo sesija baigsis gruodžio 23 dieną.
