„Mes turime įsivertinti, kiek tai yra politinio proceso darymas, naujos temos įvėlimas, o kiek mes norime tikrai kažką ir nuoširdžiai išsiaiškinti. Aš netikiu tuo nuoširdumu“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
„Eina penkti metai nuo to, ką bandoma iškelti kaip neva išsiaiškintiną dalyką. Kai jau eina penkti metai, keliaujant į 2024 m. – rinkiminius metus su trejais rinkimais – man atrodo, kad vis labiau visi įsitikina, kad ne tiek siekiama kažką išsiaiškinti, bet turėti kažką išsiaiškintiną, kažkokį vaiduokliuką, apie kurį galėtume pasakoti istorijas. Tai turbūt yra politinio proceso dalis – ne vieną tokį aiškinimąsi esame turėję“, – kalbėjo jis.
Tačiau tokios politinės batalijos, pabrėžė K. Budrys, neigiamai veikia patį departamento darbą ir meta šešėlį ant žvalgybos tarnybų veiklos.
„Kur aš matau tiesiai daromą žalą – Valstybės saugumo departamentui, vienai institucijų, kuri šiuose politiniuose pasakojimuose vis yra suplakama su tam tikrais šešėliais. Ir čia yra raginimas labai konkretus ir primygtinis – jeigu yra, vis dėlto, kažkam neatsakytų klausimų dėl saugumo departamento vaidmens, dėl jam suteiktų teisių ir galių naudojimo teisėtumo, kitų dalykų, yra labai labai svarbu į juos atsakyti greičiau ir aiškiau todėl, kad mes šiai institucijai suteikiame ypatingus įrankius, mes iš jos tikimės politinio neutralumo, veiklos teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir viso kito, ką esame išdėstę. Mes turime ja pasitikėti, nes (VSD – ELTA) atlieka labai svarbią funkciją, ir dėl to negalime laikyti virš jos pakabintų šešėlių“, – akcentavo šalies vadovo patarėjas.
Todėl, ragino K. Budrys, jeigu pranešėjo istorijoje vis dar yra neatsakytų klausimų, politikai turėtų labai aiškiai ir tiksliai suformuluoti, kaip į tuos klausimus reikėtų atsakyti. Anot prezidento patarėjo, tai galima padaryti ne tik parlamentinio tyrimo forma, tačiau pasitelkiant Žvalgybos kontrolierių įstaigą.
„Dėl to raginimas yra – susirašykite tiksliai, aiškiai, ką norima padaryti ir padarykime. Įrankiai juk yra“, – teigė jis.
„Laikyti tai kaip kažką ir vis permetinėti į kitą politinį sezoną, kad turėtume temą – yra labai labai neatsakinga“, – apibendrino K. Budrys.
ELTA primena, kad Generalinei prokuratūrai atlikus patikrinimą, konstatuota, jog 2019 m. pavasarį tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui adresuotas pranešėjo kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir įvertintas. Todėl prokurorai aktualią medžiagą perdavė parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui – klausimas grąžintas į NSGK.
Birželio pradžioje NSGK nariai, susitikę su Generalinės prokuratūros atstovais, tvirtino, kad neatsakytų klausimų dėl pranešėjo istorijos yra. Tuomet L. Kasčiūnas teigė manąs, kad tik „laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statusas ir bus pradėtas parlamentinis tyrimas.
Tačiau Generalinei prokuratūrai paprašius papildomo laiko susipažinti su NSGK turima informacija, bręstančio parlamentinio tyrimo klausimas persikels į rudens sesiją.
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
