„Manyčiau, kad visos Rytų flango valstybės Rumunijos vietoje mato save. Įsivaizduoja, kokia būtų ir žmonių, ir politikų reakcija, žiūri į tai su gan dideliu nerimu. Rusija tikrai nesibaimina eskaluoti, atakos vyksta prie pat NATO sienos. Suprantame, kad šiandien esame galbūt iki galo nepasiruošę tokiai eskalacijai.
Mano raginimas yra toks, kad į tai turi būti žiūrima rimtai, tai negali būti pašluojama po kilimu, kad, ai, atsitiko dar vienas incidentas. Valstybės turi būti jiems pasiruošusios“, – nurodė G.Landsbergis.
Anot ministro, niekas negali atmesti, kad panašūs incidentai gali nutikti ir pas mus.
„Suprantame, kad atėjome į naują istorinį laikotarpį ir jis reikalauja ne tik politikų laikysenos, bet ir konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, papildomos oro gynybos. Ir jos pirmiausia reikia Rumunijoje, bet, o kas gali atmesti, kad panašūs incidentai gali būti ir mūsų kraštuose?“ – retoriškai klausė jis.
„Tam būtent su oro gynyba mes turime būti pasiruošę – tokius incidentus eliminuoti, jiems neištikus jau ant mūsų žemės“, – pažymėjo G.Landsbergis.
Primename, kad praėjusią savaitę Rusija apšaudė Ukrainos uostą Dunojaus upėje, kuris yra netoli Rumunijos sienos.
Ukrainiečiai pranešė, kad šios atakos metu numušta 17 į Odesos regioną paleistų dronų, o vienas iš „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių nukrito ir sprogo Rumunijos teritorijoje.
Rumunijos valdžia kurį laiką šią informaciją neigė, tačiau galiausiai ją patvirtino.
Tai – jau ne pirmas incidentas, kai karas peržengia Ukrainos sienas. Pernai lapkritį Lenkijoje nukrito ukrainiečių oro gynybos raketa, persekiojusi Rusijos paleistas raketas ir dronus, kuri tuomet pražudė du vietos gyventojus.
Lenkijos pasienio su Ukraina miškuose taip pat buvo aptiktos dar kelių, kaip įtariama, Rusijos į Ukrainą paleistų raketų nuolaužos.
