Už balsavo 80 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 41 parlamentaras.
„Teikdamas pataisas Respublikos prezidentas veikia proaktyviai – tai yra siekia užkardyti veikas, kurių realią galimybę įvardija saugumo tarnybos“, – Seimo posėdžio metu teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis.
Šalies vadovas akcentuoja, kad Prezidentūra nesutinka ir su Seimo teisės departamento išvada, kad siūlomos bausmės yra per griežtos.
„Seimo kanceliarijos teisės departamentas pateikė išvadą, kurioje yra viena pastaba – jos esmė, kad siūlymas didinti bausmes už kolaboravimą galimai yra per griežtas. Tačiau iš tiesų tai yra vertinimo klausimas ir mes manome, kad siūlomos bausmės nėra per didelės ar per griežtos“, – sakė jis.
A. Kabišaitis akcentavo, kad prieš rengiant projektą Prezidentūra konsultavosi tiek su Generaline prokuratūra, tiek ir su Lietuvos žvalgybos institucijomis, taip pat buvo įvertinta ir kitų šalių taikoma praktika.
Visgi dalis Seimo narių turėjo panašių abejonių kaip ir Seimo teisininkai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernas teigė, kad šis prezidento siūlymas gali išbalansuoti bausmių sistemą.
„Galbūt yra ydinga praktika, kada mes atsižvelgiame į politikų tokius proginius momentus, bandome koreguoti bausmes ir išbalansuojame viską. Kolaboravimas visgi yra vykdomas karo, okupacijos, aneksijos metu ir tai dabar laikoma labai sunkiu nusikaltimu“, – sakė S. Skvernelis, pažymėdamas, kad ir priklausymą Komunistų partijai būtų galima traktuoti kaip tam tikrą kolaboravimą.
„Tai ar tokios sankcijos yra adekvačios, proporcingos, ar negriauna visos sistemos“, – kėlė klausimus Seimo opozicijos atstovas.
Prezidento teigimu, įstatymo projekto rengimą paskatino nacionalinių žvalgybos institucijų pateikta informacija dėl tęstinių Rusijos pastangų kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kuriomis siekiama destabilizuoti demokratinius procesus.
G. Nausėdos nuomone, egzistuoja rizika, kad tiek prorusiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai, tiek Lietuvoje esantys Rusijos piliečiai gali kėsintis į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką. Iš esmės analogiškas grėsmes kelia ir Baltarusija, kurios žvalgybos tarnybos aktyviai verbuoja į Lietuvą atvykstančius Baltarusijos piliečius, teigia Prezidentūra.
Todėl teikiamų BK pataisų projektu prezidentas siūlo tobulinti nusikaltimų valstybei apibrėžimus, taip pat griežtinti bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus.
BK 119 straipsnio 1 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą, siūloma kriminalizuoti tarnybos paslapties ir kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į pamatines konstitucines vertybes, pagrobimą, pirkimą ar kitokį rinkimą turint tikslą bet kurią iš šių informacijos rūšių perduoti užsienio valstybių žvalgybos institucijoms.
Tuo tarpu už dalyvavimą antikionstitucinių grupių ir organizacijų veikloje siūloma terminuoto laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą padidinti iki 20 metų, taip pat nustatyti alternatyvią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
