Kim Jong Unas atvyko lydimas aukštų kariuomenės ir ginklų pramonės atstovų, tad visiems akivaizdu, koks tikrasis šio susitikimo tikslas.
Nors Šiaurės Korėja – viena skurdžiausių ir uždariausių valstybių pasaulyje, net ketvirtadalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) ji skiria kariuomenei. Be to, šalis nekariavo jau 70 metų, todėl jos atsargos, ypač artilerijos, yra didžiulės.
Ar šis sandoris gali įvykti? Kaip jis keis karo Ukrainoje eigą ir ko mainais gali prašyti Šiaurės Korėjos diktatorius?
Ko reikia Rusijai?
Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis kalbėjo, kad trečiadienį prasidėjusios derybos tarp Rusijos prezidento V.Putino ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno pirmiausiai vyksta dėl Rusijos poreikių, o juos nesunkiai galima nuspėti pažiūrėjus, ko Kremliui trūksta Ukrainoje.
„Iš viešų šaltinių galima matyti, kad rusų kariams labai trūksta artilerijos šaudmenų, taip pat buvo pranešimai, jog rusai didina savo artilerijos šaudmenų gamybos mastus. Kadangi gamybos mastų negali padidinti tuoj pat, reikalingas tam tikras buferinis laikas. O tam, kad tas buferinis laikas būtų užpildytas, rusai dabar ieško galimybių, iš kur gauti šaudmenis.
Šiaurės Korėja naudoja to paties kalibro ir panašias sistemas, kaip ir rusai, nes ji kopijavo Rusijos ir sovietų ginkluotę, tad jų šaudmenys tinka ir Rusijos artilerijos sistemoms“, – portalui lrytas.lt aiškino D.Antanaitis.
Karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys pastebėjo, kad informacijos, kiek ir kokios ginkluotės turi labiausiai izoliuota valstybė pasaulyje, mažai, tačiau jis sutiko, jog Šiaurės Korėja turi dideles šaudmenų atsargas, kurių rusams gyvybiškai reikia.
„Rusijai dabar svarbiausia 122 mm ir 152 mm senų sovietinių artilerijos pabūklų sviediniai. Papildomai būtų galima kalbėti apie kokias raketas, bet pagrindinis dalykas, ko šiandien Rusijai trūksta, tai būtent tokio tipo sviediniai.
Nepaisant to, kad S.Šoigu ir kiti oficialūs asmenys ne kartą skelbė, jog šiuo metu sviedinių gamyba padidinta dešimtis kartų, iš tiesų tų sviedinių vis dar trūksta, ypač naudojant taktiką, kokią Rusija naudoja Ukrainoje“, – portalui lrytas.lt teigė E.Papečkys.
Šiaurės Korėja – ypatingai militarizuota šalis, ketvirtadalį savo BVP skirianti kariuomenei, tačiau pati šalies ginkluotė – itin prastos kokybės.
„Šiaurės Korėjoje viskas remiasi ir sukasi apie kariuomenę, o visos kitos sritys yra apleistos – tai yra viena skurdžiausių planetos valstybių. Jų ginkluotė yra labai primityvi ir labai pigi, o šios savybės atsiliepia kokybei – suveikimui arba nesuveikimui. Ji gali suveikti dar neiššovus, pavyzdžiui, patrankos vamzdyje, ir sunaikinti visą sistemą kartu su įgula, arba nesuveikti – sviedinys vis dėlto iššauna, bet nesprogsta“, – pasakojo D.Antanaitis.
Anot jo, Šiaurės Korėjos ginkluotės vystymas priklauso nuo to, kiek informacijos apie ginkluotę jie gauna iš išorės valstybių – Kinijos arba Rusijos.
Šiaurės Korėjos karinis biudžetas – 4 mlrd. JAV dolerių, tad už šiuos pinigus turėti ir išlaikyti kokybiškus povandeninius laivus, branduolinę ginkluotę, D.Antanaičio teigimu, yra tiesiog neįmanoma.
E.Papečkys taip pat kvestionavo Šiaurės Korėjos turimos ginkluotės kokybę – jos gamybos kultūra ten yra žema, o saugojimo sąlygos labai prastos.
„Tačiau vis tiek tai yra amunicija, net jei dalis jos neiššaus, ji vis tiek yra“, – akcentavo karybos apžvalgininkas.
Kaip keistų karo eigą?
Ko Šiaurės Korėja mainais galėtų norėti iš Rusijos? D.Antanaitis svarsto, kad jeigu korėjiečiai mato Rusijos desperaciją gauti jų sviedinius ar kitą įrangą, tuomet ir patys iš Rusijos užsiprašys gerokai daugiau nei įprastomis sąlygomis.
„Gali būti, kad Šiaurės Korėjai labai reikia technologijų povandeninių laivų srityje – jeigu išvystei branduolinį ginklą, tau reikia kažkokio nešėjo tam, kad jis pasiektų JAV. O pats geriausias ir slapčiausias nešėjas yra povandeninis laivas“, – spėjo jis.
Karybos apžvalgininkas E.Papečkys pridūrė, kad Šiaurės Korėjai be technologijų, reikalingų naujesnių, nei jie turi, ginklų gamybai, ypač reikalingos ir maisto atsargos, nes šalis be galo skursta.
Visgi, net jeigu derybos būtų sėkmingos ir Rusija gautų norimą Šiaurės Korėjos ginkluotę, D.Antanaitis abejoja, kad tai esmingai pakeistų situaciją karo Ukrainoje fronte.
„Nebus taip, kad šiandien V.Putinas susitiko su Šiaurės Korėjos diktatoriumi ir rytoj visi jo sviediniai bus fronte. Turės būti kažkoks susitarimas, tada Šiaurės Korėjoje prasidės kažkoks išskaičiavimas, tada bus ginklų tiekimas geležinkeliu link Ukrainos, ir tik tada naudojimas“, – sudėliojo jis.
Nors E.Papečkys taip pat nemano, kad Šiaurės Korėjos suteikta ginkluotė kardinaliai keistų karo eigą Ukrainoje, jis pastebi, kad sandorio kaina vis tiek būtų didelė: „Tai kainuotų papildomas ukrainiečių karių gyvybes – būtų iššauta daugiau sviedinių, žūtų daugiau ukrainiečių.“
D.Antanaitis nurodė, kad Šiaurės Korėjos sviediniai mūšio lauke atsidurs tada, kai Rusija pajus „ypatingai didelį sviedinių badą“.
„Jie tiesiog nori išlaikyti dabartinį apšaudymo tempą. Kita vertus, negali išlaikyti šaudymo tempo arba jo padidinti, net jeigu ir turi daug sviedinių, nes apšaudyme dalyvauja ne tik sviediniai – yra ir artilerinės sistemos, kurios dėvisi. Kiekvienas artilerinės sistemos vamzdis turi savo resursą arba tai, kiek jis gali iššauti sviedinių.
Tad net jeigu ir milijardas sviedinių atsidurs Ukrainos fronte, ne viskas nuo jų priklauso – priklauso ir nuo to, kaip greitai rusai galės atstatyti nusidėvėjusią savo artilerijos sistemą“, – paaiškino D.Antanaitis.
Be kita ko, pasklido kalbos, kad V.Putinas Kim Jong Uno gali prašyti ir karių. Tiesa, E.Papečkiui toks scenarijus atrodo mažai tikėtinas.
„Galbūt ateityje. Šiuo metu aš nematau tokios galimybės, kad artimiausiu metu būtų susitarta siųsti ir karius“, – svarstė jis.
Ruošiasi naujam puolimui?
Tuo metu buvęs specialiųjų pajėgų karininkas Aurimas Navys įsitikinęs, kad kosminės technologijos ir branduoliniai ginklai, kuriuos esą mainais Rusija galėtų pasiūlyti Pchenjanui, yra tik dūmų uždanga, skirta pagąsdinti vakariečiams.
A.Navio manymu, iš tiesų Kim Jong Unas iš V.Putino mainais prašys grūdų, naftos. Visgi, didžiausią nerimą karybos ekspertui kelia tai, kad šis Rusijos ir Šiaurės Korėjos sandoris gali pavykti, ir Kremlius gaus didžiulius kiekius šaudmenų artilerijos sistemoms.
O ir šis poreikis, A.Navio manymu, nėra dėl Rusijos amunicijos trūkumo, o dėl Maskvos planuojamo Ukrainos puolimo.
„Visi geopolitiniai įvykiai turi taktines priežastis ir pasekmes ant žemės. Didžiulis raketų ir artilerijos užtaisų poreikis Rusiją verčia derėtis su Kim Jong Unu, greičiausiai, dėl kitos priežasties – ruošiamo puolimo.
Matyt, Kremlius ir jo generalbalvonai planuoja ofenzyvą. Žinoma, jei sugebės apsiginti pietuose. Ir būtent jai reikalingi visi galimi pajėgumai, kokius tik driskiai gali surinkti“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Navys.
Ar sankcijų užtenka?
Į galimus Rusijos ir Šiaurės Korėjos mainus pirmadienį jau sureagavo JAV politikai, pareiškę, kad bet koks ginklų sandoris gali sukelti JAV sankcijas. D.Antanaitis nenuvertino sankcijų poveikio – anot jo, tokios priemonės veikia net ir tokią izoliuotą valstybę kaip Šiaurės Korėja.
„Nežinome, kokios yra spaudimo priemonės – gal tai būtų per Kiniją, gal per kitas valstybes, nes Šiaurės Korėja vykdo prekybą su kitomis valstybėmis, nes vis tiek biudžetas turi būti pildomas iš išorės, o ne vidinių resursų. Ir Šiaurės Korėja priklausoma nuo kitų valstybių – tai vienintelis jų valiutos šaltinis“, – pabrėžė jis.
E.Papečkys abejoja, kad galimas Rusijos ir Šiaurės Korėjos sandoris turėtų kažkaip koreguoti Vakarų teikiamą paramą Ukrainai, nes ji šiuo metu yra suplanuota ir kryptinga.
„Galbūt kažkiek ji padidėtų kažkokiomis apimtimis, sunku pasakyti, nes esame priversti burti iš kavos tirščių, kokia Šiaurės Korėjos ginkluotė gali atkeliauti.
Jeigu tai bus artilerijos šaudmenys, nemanau, kad tai paveiks Vakarų paramą“, – apibendrino jis.
