Pagrindiniu Aliaksandro Lukašenkos taikiniu tapusi Latvija šiuo metu kovoja su didžiausiu nelegalių migrantų antplūdžiu, tačiau šimtai jų prasprūsta ir patenka į Lietuvos teritoriją.
Visgi, ne visos neteisėtų migrantų kelionės Vakarų link turi laimingą pabaigą.
Migrantų gaudynės
Trečiadienį, vidurnaktį, Jonavos rajone nuo policijos bėgęs automobilis su neteisėtais migrantais nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į pastatą ir apvirto.
Dėl įvairių kūno sužalojimų aštuoni Šri Lankos piliečiai buvo nuvežti į ligoninę, o vėliau perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams.
Tuo metu kita nelegalių migrantų gaudymo istorija baigėsi tragiškai: Marijampolėje policijos pareigūnų stabdomas automobilis nesustojo ir nuvažiavo nuo kelio į Šešupės upę.
Trys automobiliu važiavę nelegalūs migrantai, Indijos piliečiai, buvo sulaikyti, o kartu važiavusi Indijos pilietė žuvo.
Pirminiais duomenimis, visi neteisėti migrantai atvyko iš Latvijos.
Prasprūsta – šimtai
VSAT atstovas Giedrius Mišutis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad Latvija šiemet tapo pagrindiniu Baltarusijos taikiniu – kiekvieną dieną latvių pasieniečiai apgręžia virš šimto nelegalių migrantų, o sekmadienį buvo pasiektas rekordas – apgręžti 246 užsieniečiai.
Tačiau G.Mišutis pripažįsta, kad šimtaprocentinio apgręžimo nėra – dalis nelegalių migrantų prasprūsta pro Latvijos pareigūnus ir pasiekia Lietuvą.
Šiemet Lietuvoje sulaikyti ir Latvijai grąžinti virš 600 migrantų – septynis kartus daugiau nei per visus 2022 metus.
Tiesa, daliai iš jų pavyksta nepastebėtiems pravažiuoti ir Lietuvą – šiemet Lenkijos pareigūnai Lietuvai perdavė 163 nelegalius migrantus, kurie vėliau buvo grąžinti Latvijai.
G.Mišutis papasakojo, kaip sulaikomi jau į Lietuvą patekę nelegalūs migrantai ir kas dažniausiai „ištiesa pagalbos ranką“ migrantų kelionės į Vakarų Europą link.
Kas pasikeitė?
„Tie skaičiai yra labai dideli, palyginus su tuo, kas Latvijoje buvo pernai ar užpernai – šiemet jau buvo virš 8 tūkst. apgręžimų, kai Lietuvoje – penkis kartus mažiau“, – pasakojo G.Mišutis.
Nors Latvijos siena su Baltarusija yra keturis kartus trumpesnė nei Lietuvos ir Baltarusijos bei siekia 172 km, praėjusią parą Lietuvos pasieniečiams neteko apgręžti nė vieno migranto, kai latviai neįsileido 139 užsieniečio.
G.Mišučio manymu, Baltarusija šiemet pagrindiniu taikiniu pasirinko Latviją pirmiausiai dėl to, kad patekimas į Lietuvą nelegaliems migrantams gerokai apsunko.
„Krypties pasikeitimas yra akivaizdus. Baltarusijos tarnybos dabar pasirinko Latviją pagrindiniu taikiniu ir, kaip anksčiau darė prie mūsų sienos, neteisėtus migrantus koordinuoja, gabena, nurodo ir padeda jiems pereiti.
O Lietuva pernai baigė įrengti fizinį barjerą prie sienos su Baltarusija, visa siena yra padengta moderniomis stebėjimo sistemomis, todėl mūsų siena apsaugos požiūriu yra daug labiau pažengusi“, – įvardijo G.Mišutis.
Nelegaliai gabena patys latviai
Visgi, sugebėję prasmukti pro Baltarusijos-Latvijos sieną, nelegalūs migrantai Lietuvą vis tiek pasiekia.
G.Mišutis pasakojo, kad migrantai, nelegaliai kirtę Latvijos sieną, pavežėjų pagalba bando kirsti Lietuvą ir Lenkiją Vakarų Europos link, dažniausiai – į Vokietiją.
O daugiausiai tokio migrantų gabenimo „verslo“ imasi patys latviai.
Anot G.Mišučio, šiemet VSAT dėl neteisėto migrantų gabenimo iš Latvijos pradėjo daugiau kaip 80 ikiteisminių tyrimų, kai pernai tokių atvejų buvo pora dešimčių.
„Tie, kurie sugeba patekti į Latviją, praktiškai kasdien sulaikomi prie Latvijos sienos. Būna sulaikymų Lietuvos viduryje, kaip vakarykščiai atvejai, kai policija pagal pasieniečių informaciją persekiojimus atliko. Labai dažni sulaikymai būna prie Lenkijos sienos, migrantams bandant išvažiuoti“, – nurodė VSAT atstovas.
G.Mišutis pripažino, kad šimtaprocentinio visų migrantų išgaudymo jų judėjimo į Vakarus kelyje tikrai nėra, pirmiausiai dėl vidaus ES sienos ypatybių.
Lietuvos-Latvijos sienos ilgis yra beveik 600 km, o nuolatinės kontrolės šiame ruože nėra – pasieniečiai atlieka tik atsitiktinius patikrinimus.
Migracijos krizei Latvijoje paaštrėjus, Lietuva į šį ruožą perkėlė papildomų pareigūnų, tačiau daugiau jokių papildomų Lietuvos-Latvijos sienos apsaugos priemonių imtis neketinama.
„Siena su Latvija yra 600 km, yra milžiniškas kiekis ją kertančių kelių, todėl savo organizacinėmis priemonėmis sukontroliuoti visą sieną ir staiga ją uždaryti galimybių nėra.
Esame Šengeno erdvės nariai, o visi pajėgumai prie sienos su Latvija ir Lenkija nėra tokie, kokie prie sienos su Baltarusija ir su Rusija“, – pabrėžė jis.
Visgi, remiantis ir Lietuvos kriminalinės žvalgybos, Latvijos pareigūnų informacija, šiemet Lietuvos pasieniečiai sugavo ir Latvijai grąžino virš 600 migrantų.
Ramybė – sąlyginė?
Tiesa, G.Mišutis neatmeta, kad situacija Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir vėl gali pasikeisti.
„Neatmestina, kad sąlyginė ramybė ir prie Lietuvos sienos. Per tuos daugiau nei dvejus metus buvo visokių laikotarpių – dabar Latvija tapo pagrindine kryptimi, bet ilgą laiką Lietuva buvo pagrindinis taikinys, kai Latvijoje buvo nuliai.
Tad toji kryptis gali pasikeisti, tačiau manome, kad barjero atsiradimas tuos srautus pakoregavo“, – kalbėjo jis.
Pagrindinis šios Baltarusijos hibridinės atakos tikslas, G.Mišučio manymu, nesikeičia – siekiama sukelti kuo daugiau problemų, kuo labiau „priešiškas valstybes“ užtvindyti migrantais.
Kokių priemonių imasi Latvija?
Septyniolika Lietuvos pasieniečių trečiadienį mažiausiai dviem savaitėms išvyko į Latviją, kur šios šalies kolegoms padės užtikrinti sienos su Baltarusija apsaugą.
Pati Latvija iš atostogų jau atšaukė pasieniečius, pasienio apsaugai pasitelkė ir karius.
Be to, Latvijos pasienio apsauga siūlo uždaryti Silenės sienos perėjimo punktą.
Pernai Latvija pradėjo nuolatinio fizinio barjero statybą prie Baltarusijos sienos. Nuolatinė tvora turėtų būti užbaigta iki 2024 metų vasario galo.
