Ilgai mėčiusi pėdas Užsienio reikalų ministerija (URM) pagaliau pranešė pradėjusi tarnybinius veiksmus dėl ambasadorių Eitvydo Bajarūno ir Deivido Matulionio.
Vis dėlto URM ir toliau nedetalizuoja, kokie nemalonumai užklupo diplomatus ir nuo ko jie priversti gintis. Gali būti, kad to tiksliai nežino ir jie patys. Bent jau taip „Lietuvos rytui“ tvirtino atstovybės prie NATO vadovas D.Matulionis: „Aš nežinau, kuo esu kaltinamas. Kol konkrečiai nežinau, kokie tai priekaištai, negaliu nieko ir komentuoti.“
Kaip skelbė portalas delfi.lt, D.Matulionio darbu suabejota po NATO viršūnių susitikimo – esą jis nesilaikė valstybės institucijų mandato ir taip galėjo susilpninti Lietuvos derybines pozicijas.
Tuo metu E.Bajarūną užgriuvo kaltinimai dėl mobingo ir galimo piktnaudžiavimo tarnyba. URM teigimu, atliekamas ir ambasados Londone reprezentacinių lėšų auditas.
Nors skundai dėl kai kurių E.Bajarūno veiksmų jau pasiekė ne tik ministeriją, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybą bei žurnalistus, diplomatas vis dar vengia ką nors paaiškinti.
Pastarosiomis dienomis jis nereagavo nei į skambučius, nei į jam adresuojamas žinutes.
Prezidentas irgi įveltas
Žiniasklaidai pranešus apie URM susidomėjimą E.Bajarūno bei D.Matulionio veikla ministras Gabrielius Landsbergis netrukus buvo pakviestas į Prezidentūrą.
G.Nausėda po šio susitikimo pareiškė neturįs pagrindo nepasitikėti ambasadoriais. Jo teigimu, diplomatams mesti rimti kaltinimai, ypač dėl mobingo, todėl esą būtina juos atidžiai ir itin subtiliai ištirti.
Nežinia, ką prezidentas tada iš G.Landsbergio išgirdo apie D.Matulioniui bei E.Bajarūnui metamus kaltinimus, bet URM tiriamuose skunduose yra minimas ir pats šalies vadovas.
Užkliuvo brangūs bilietai
Gerai informuoti šaltiniai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad abejonių sukėlę D.Matulionio veiksmai derybose po didinamuoju URM vadovybės stiklu atidūrė jos pačios iniciatyva.
Tuo metu E.Bajarūno veikla imta domėtis gavus skundų dėl galimo ambasadoriaus piktnaudžiavimo ir lėšų švaistymo. Šaltinių teigimu, skundų gali būti net ne vienas ir jie nebūtinai susiję tik su dabartine ambasadoriaus darboviete.
Panašu, kad nusiskundimų dėl E.Bajarūno sulaukė ir kitos institucijos, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Bent jau „Lietuvos rytui“ atsiųstas anoniminis pranešimas apie galimą ambasadoriaus piktnaudžiavimą yra adresuotas ir šiai tarnybai. Jame, be kita ko, minimas ir vienas su prezidentu susijęs epizodas.
Skunde teigiama, kad praėjusią gegužę į Karolio III karūnavimo iškilmes Londone atvykusių G.Nausėdos su žmona Diana esą laukė prabangios pramogos.
Anot pranešėjo, E.Bajarūnas ambasados darbuotojams įsakė nupirkti brangiausius bilietus į „Operos fantomas“ pasirodymą. Prezidento, ambasadoriaus ir jų žmonų apsilankymas teatre valstybei atsiėjo daugiau kaip tūkstantį svarų sterlingų.
Skunde abejojama, ar ambasadorius tam galėjo skirti reprezentacijai skirtas lėšas, nes minėtame renginyje esą nedalyvavo kitų užsienio šalių vadovai ir toks apsilankymas teatre palaikytas kaip pramoga už valstybės pinigus.
Apie šį atvejį pranešęs asmuo taip pat paragino pasidomėti ir kitų reprezentacijai skirtų ambasados išlaidų pagrįstumu – esą finansiniai dokumentai gali būti klastojami: „Ambasadorius pinigus naudoja savo asmeninėms užgaidoms, savo svečiams iš Lietuvos, žmonai.“
Jaučiasi tapęs įrankiu
Šiame skunde nurodomas ir galimo ambasados darbuotojų išnaudojimo atvejis. Teigiama, esą E.Bajarūnas savaitgaliais ir po darbo verčia dirbti atstovybės vairuotoją.
Pranešėjo teigimu, vairuotojas ambasados automobiliu po miestą esą priverstas vežioti ambasadoriaus žmoną garsią kino režisierę ir prodiuserę Giedrę Žickytę-Bajarūnienę.
Moteris neva ne tik naudojasi tarnybiniu transportu asmeniniams reikalams tvarkyti, bet ir duoda kitus nurodymus.
„Ambasadoriaus žmona skambina darbuotojams ir pakeltu tonu reikalauja vykdyti jos asmeninius norus, parvežti iš parduotuvės, užsakyti vizitus pas daktarą“, – rašoma skunde, kurių pagrindu URM ėmėsi tarnybinių veiksmų.
Tiesa, į viešumą praslydusi informacija apie galimai išnaudojamą ambasados vairuotoją pastarąjį gerokai suglumino.
„Nežinau, kaip jus pasiekė ši informacija. Jei kažkas ir buvo, tas pokalbis buvo konfidencialus, ir man labai keista, kad tai tapo vieša“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ piktinosi vyras.
Kol vyksta tyrimas, vairuotojas atsisakė kalbėti apie darbą ambasadoje: „Dabar laukiame komisijos, o tada žiūrėsime. Aš nenoriu būti įrankiu kažkieno politiniuose žaidimuose. Čia vyksta kažkokia kova, kurioje aš nenoriu dalyvauti.“
Aiškina kultūrine diplomatija
Anksčiau G.Nausėda yra sakęs, kad nesiims skubotų sprendimų dėl D.Matulionio ir E.Bajarūno, kol neišklausys pačių diplomatų versijos dėl jiems mestų kaltinimų.
Prezidentūros atstovai šią savaitę neatskleidė, ar tokie pokalbiai jau įvyko, tačiau pakartojo, kad prezidentas neturi pagrindo nepasitikėti minimais ambasadoriais.
Paprašyti pakomentuoti skunde minimą atvejį apie G.Nausėdos ir E.Bajarūno bei jų sutuoktinių apsilankymą teatre Londone Prezidentūros atstovai pateikė aptakų atsakymą: „Vizitų užsienio valstybėse metu prezidentas nuolat didelį dėmesį skiria kultūrinei diplomatijai – pavyzdžiui, šią savaitę vykstančio vizito Lenkijoje metu šalia oficialių susitikimų su prezidentu Andrzejumi Duda ir Pietų Korėjos ministru pirmininku Han Duck-soo, be dalyvavimo Krinicos forume, lankėsi bibliotekoje, kur saugomos Sapiegų giminės surinktos knygos.
Globojant valstybės vadovui Lietuvoje surengta ne viena išskirtinė paroda ir tarptautinis kultūros renginys. Prezidento pastangomis 2024 metais vyks vienas svarbiausių tarptautinių kultūros renginių – Lietuvos sezonas Prancūzijoje.
Jūsų minimas apsilankymas Londono operoje, ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje kvietimu, yra vienas iš nuolatinio prezidento dėmesio kultūrinei diplomatijai pavyzdžių.“
Dėl rezultatų patenkintas
„Lietuvos rytas“ Prezidentūrai taip pat pateikė klausimus dėl D.Matulionio: ar prezidentas sutinka, kad šis ambasadorius derybose atsitraukė nuo Valstybės gynimo taryboje patvirtintų susitarimų, nesilaikė aptartos derybų taktikos ir tokiu būdu galėjo pakenkti mūsų šalies interesams, ar galėjo būti, kad ambasadorius veikė savarankiškai, savo veiksmų su niekuo nederindamas?
Į tai Prezidentūra atsakė, kad NATO viršūnių susitikimo rezultatai ir priimta deklaracija yra didelė Lietuvos diplomatijos sėkmė, prie kurios prisidėjo visos atsakingos šalies institucijos, įskaitant mūsų atstovybę prie NATO.
Pasak Prezidentūros, jeigu kyla klausimų apie diplomatinių derybų procesus, atsakymų į juos, prezidento įsitikinimu, derėtų ieškoti laikantis valstybės interesų ir diplomatinio konfidencialumo.
Tuo metu D.Matulionis „Lietuvos rytui“ neatskleidė, ar jau įvyko žadėtas jo ir G.Nausėdos pokalbis apie Užsienio reikalų ministerijos vadovybei kilusias abejones dėl jo darbo.
Ambasadorius taip pat atsisakė paaiškinti, kodėl URM pradėjo tyrimą, tik paminėjo, kad NATO viršūnių susitikimui Vilniuje jis skyrė trejus metus, jam rūpėjo šio svarbaus renginio sėkmė ir todėl jį skaudina viešai reiškiami priekaištai, kurie esą yra nepagrįsti.
Ar ledai jau pajudėjo?
Užkulisiuose skamba įvairių versijų, kodėl URM ėmė klibinti būtent E.Bajarūną ir D.Matulionį, bet dauguma neoficialiai kalbintų „Lietuvos ryto“ pašnekovų įsitikinę, kad sujudimas diplomatinėje virtuvėje gali būti susijęs su svarbių postų dalybomis.
Svarstoma, kad ambasadorius Londone bei prie NATO gali būti bandoma atšaukti pirma laiko, o į jų vietą paskirti kitus dabartinei ministerijos vadovybei artimesnius diplomatus. Tai itin reti atvejai, bet jie esą neišvengiami, kai informacija apie atliekamus tyrimus paviešinama, ypač jeigu jų išvados būtų nepalankios.
Kai kurių diplomatijos virtuvės žinovų manymu, kaltinimų sulaukę su G.Nausėda siejami diplomatai galėjo tapti ir savotišku raktu atveriant duris kitiems galbūt strigusiems ambasadorių paskyrimams.
Bet kokiu atveju šią savaitę ledai pajudėjo. G.Nausėda pareiškė, kad jau nebemato kliūčių, jog ambasadoriumi būtų skiriamas Linas Linkevičius.
Prieš trejus metus į ambasadoriaus postą JAV pretendavusiam buvusiam užsienio reikalų ministrui G.Nausėda buvo liepęs atvėsti.
Neoficialiomis žiniomis, dabar svarstoma jo kandidatūra vadovauti ambasadai Švedijoje.
Kai kurių šaltinių teigimu, greičiausiai šis galimas paskyrimas nėra tiesiogiai susijęs su pradėtais tyrimais dėl E.Bajarūno ir D.Matulionio, bet esą gali būti ženklas, kad jau prasideda didesnis kėdžių perstumdymas.
