Ši akcija – vienas iš atsinaujinusių ginčų bei kovų dėl švietimo politikos epizodų. Taigi jis irgi persmelktas politinių jėgų interesų ir konfliktų.
Valdantieji, pirmiausia švietimą ir mokslą vairuojantys konservatoriai, skelbia, kad streikuojantys mokytojai yra ir politikų įrankis, ir patys turi politinių interesų. Pirmiausia šių kaltinimų sulaukia pagrindinė streiko varomoji jėga – Švietimo darbuotojų profsąjunga ir jos vadovas A.Navickas.
Anot valdančiųjų, A.Navickas iš esmės pradėjo savo asmeninę Seimo rinkimų kampaniją. Netgi nurodoma ir konkreti politinė jėga, su kuria jis esą eis į rinkimus, – socialdemokratai. O už jo stovintys mokytojai kaltinami tuo, kad tiesiog naudojasi rinkimų laikotarpiu tikėdamiesi, kad bus lengviau išlupti daugiau pinigų iš valdžios.
Bene labiausiai iš valdančiųjų čia pasižymėjo konservatorių finansų ministrės G.Skaistės vyras, taip pat konservatorių politikas A.Skaistys, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ išvadino streikuoti ketinančius mokytojus „broileriais“ ir „komuniagomis“.
Savo ruožtu A.Navickas streiko išvakarėse apkaltino valdančiuosius, jog jie ėmė spausti mokytojus, kad šie šiukštu neprisijungtų prie streiko.
Tuo metu socialdemokratai visiškai remia streikuojančiuosius ir kaltina valdžią tuo, kad ji esą visiškai nesiklausė mokytojų, su jais nebendravo ir net gąsdino teismais dėl streiko.
Streiką remia ir „vardanlietuviai“ bei jų lyderis S.Skvernelis, kuriam būnant premjeru mokytojai, šturmavę tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją, iš posto išvertė net tris ministrus.
Anot ekspremjero, tuomet mokytojus palaikę konservatoriai, prieš rinkimus jiems prisižadėję iki ausų, dabar patys pjauna, ką pasėjo.
O tada valdžioje kartu su S.Skverneliu buvę valstiečiai, kaip visada, pasistengė žengti toliausiai – paskelbė išeinantys iš visų pagrindinių partijų pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl švietimo.
Šalies vadovas G.Nausėda vėl kartojo galįs būti tarpininku tarp Vyriausybės ir streikuojančių mokytojų, taip gaivindamas per praėjusius prezidento rinkimus dėvėtą „moderatoriaus“ įvaizdį.
Politinėms sankirtoms pasiekus tokį lygį jokios konstruktyvios šios istorijos atomazgos tikėtis neverta ir vėl belieka spėlioti, kiek ji įkais. Gal būti, kad dar labiau nei praėjusią kadenciją.
Lyg tyčia švietimo srityje lyg sausa žolė plykstelėjo dar viena tema – daliai politikų bei jų rėmėjų užkliuvo atnaujinta vadinamoji gyvenimo įgūdžių mokymo programa.
Socialiniuose tinkluose ėmė sklisti netikri dokumentai, neva įrodantys, kad vaikus šios programos pagrindu ims tvirkinti seksualinės mažumos. Į prezidentus ketinantis kandidatuoti advokatas I.Vėgėlė pasibaisėjo, kad vaikai esą bus mokomi oralinio sekso ar panašių sodomų bei gomorų.
Akivaizdu, kad ta visuomenės dalis, kurią labiausiai siutina Stambulo konvencija, lyčiai neutrali partnerystė ar panašios baisybės, o už kiekvieno kampo vaidenasi gėjų smogikų ir vaikų grobikų pulkai, tuojau pat baubų įžvelgė ir čia.
Ministerijos priesaikos, kad tokios baimės neturi jokio pagrindo, nedavė ir, matyt, neduos jokių vaisių. O kaipgi kitaip – juk ši valdžia ir yra laikoma pagrindine tos gėjų mafijos sąjungininke.
Nieko keista, kad į šią areną iškart įšoko ir pagrindiniu šeimos gynėju prisistatantis G.Nausėda – jo teigimu, esą dar nėra tokių mokytojų, kurie būtų „pasirengę“ ugdyti pagal šią programą, taigi su ja nereikėtų skubėti.
Konservatoriai tuojau pat apkaltino prezidentą žaidžiant tamsios minios aistromis, o premjerė I.Šimonytė konstatavo, kad G.Nausėda čia bando vystyti savo rinkimų kampaniją ir masažuoti daug taškų visada duodančią temą.
Išties G.Nausėdai reikia stengtis ir šioje srityje aplenkti galimą pagrindinį konkurentą I.Vėgėlę, kuris taikosi į tuos pačius rinkėjus.
Šiaip ar kitaip, gėjų invazijos į Lietuvą tema, regis, atgims su nauja jėga, ypač Seime valdantiesiems vėl mėginant priimti Civilinės sąjungos projektą.
Nors šis procesas beviltiškas ir net Seimui per kažkokį stebuklą priėmus įstatymą jį vis tiek vetuotų G.Nausėda, labiausiai projektą stumianti Laisvės partija tiesiog neturi kitos išeities, kaip tai daryti. O nepavykus „laisviečiai“ turės bent kažkokį pasiteisinimą prieš savo rinkėjus, dar vieną priežastį keršyti jos nepalaikiusiems koalicijos partneriams ir demonstruoti savarankiškumą.
Kokia kita amžina tema, be vaikų, šeimų ir seksualinių mažumų, yra itin patogi riedant į rinkimų kampaniją?
Žinoma, keliai ir jų būklė. Tad nieko keista, kad valdančiojoje koalicijoje, regis, bręsta susirėmimas tarp M.Skuodžio vadovaujamos Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės viršūnių dėl kelių finansavimo programos.
Ministerijos tvirtinimu, apverktinos būklės šalies kelių remontui reikia dar mažiausiai pusantro milijono eurų daugiau, nei jau dabar numatyta Vyriausybės, o po to – dar keliskart tiek. Aišku, ministerijos poziciją remia ir jos srities struktūros bei institucijos. Tuo metu premjerė ragina tai stabdyti, nes, suprask, pinigus ne auksavilnės avys barsto.
Įdomiausia, kad už M.Skuodžio, regis, gali stovėti G.Nausėda ir jo komanda – Seimo užkulisiuose kalbama, jog Prezidentūra ieško paramos ministrui.
Pats prezidentas dar vasarą baisėjosi apgailėtina visos susisiekimo infrastruktūros būkle ir pliekė valdžios institucijas, kurių apsileidimas esą ir yra pagrindinė to priežastis. Natūralu, jei jis vėl atgaivintų šią temą vairuodamas į antrąją kadenciją.
