KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Oslo konvencijos, draudžiančios naudoti, gabenti, gaminti ar sandėliuoti kasetinius šaudmenis, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
KAM siūlymą argumentuoja ne tik pasikeitusia geopolitine situacija, bet ir tuo, kad Lietuvos kaimynės bei dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkų nėra Oslo konvencijos narės.
„Sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“, – rašte dėstė KAM.
Be to, ministerija teigia, kad ginkluoto konflikto metu Rusija ir Baltarusija naudotų kasetinius šaudmenis ir tai suteiktų joms karinį pranašumą. Todėl, tęsia KAM, prisiimti apribojimai varžo Lietuvos gynybinius pajėgumus ir kovinę galią.
Dėstydama savo poziciją, KAM remiasi ir Rusijos karo Ukrainoje patirtimi. Anot ministerijos, svarbu užtikrinti reikiamą standartinės amunicijos kiekį, o tai kelia papildomų logistinių ir finansinių iššūkių.
„Pasinaudojus galimybe laiku pakeisti standartinę amuniciją į kasetinę, amunicijos kiekis tam pačiam efektui pasiekti tampa gerokai mažesnis, mažesnė ir logistinė našta“, – nurodė ministerija.
Tuo metu reaguojant į nuogąstavimus dėl galimos žalos civiliams, KAM teigia, kad kasetiniai šaudmenys turi neigiamą konstrukcijos bei veikimo savybę – kartais nesuveikia antriniai užtaisai. Tačiau kartu nurodoma, kad absoliuti dauguma kokybiškai pagamintų kasetinių šaudmenų susprogsta ir leidžia pakankamai greitai ir efektyviai užminuoti teritorijas, kuriose amunicija ir buvo panaudota.
Delfi.lt nurodo, kad KAM ir ministras Arvydas Anušauskas su šiuo siūlymu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Seimo komitetų pirmininkus Lauryną Kasčiūną, Žygimantą Pavilionį ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.
Rašte neatmeta, kad pasitraukus iš Oslo konvencijos Lietuva gali sulakti neigiamų pasekmių ir tarptautinės kritikos. Visgi, KAM manymu, „kiekviena valstybė, įgyvendindama savo nacionalinį suverenitetą, turi teisę pasitraukti iš Oslo konvencijos“.
„Tarptautinė teisė nenumato sankcijų už pasitraukimą iš Oslo konvencijos. Apie savo pasitraukimą valstybė praneša visoms valstybėms Oslo konvencijos šalims, depozitarui ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Pasitraukimo dokumente išdėstomos pasitraukimą lėmusios priežastys. Pastebėtina, kad pasitraukimas įsigalioja tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pasitraukimo dokumentas įteikiamas depozitarui“, – tvirtina KAM.
Jeigu VGT pritartų tokiam siūlymui, KAM ragina kreiptis į Seimą dėl konvencijos denonsavimo. Taip pat pasiūlyta apie sprendimą informuoti Lietuvos sąjungininkes.
ELTA primena, kad rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.
Visgi, praėjusią savaitę premjerė I. Šimonytė patikino, kad jokių sprendimų dar nėra priimta. Be to, pabrėžė ji, svarbu tinkamai įsivertinti tokių sprendimų naudą ir galimą žalą šalies reputacijai.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.
Augustė Lyberytė (ELTA)
