„Už“ apkaltos projektą balsavo 70 Seimo narių, „prieš“ balsavusių ir susilaikiusių nebuvo.
Didžioji dalis opozicijos balsavime nedalyvavo. Valdančiųjų iniciatyvai palaikymą išreiškė socialdemokratai Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas ir Dovilė Šakalienė bei demokratai Rima Baškienė, Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis.
Sudaryta laikinoji Seimo komisija ištirs, ar yra pagrindas pradėti apkaltą R.Žemaitaičiui. Pagal projektą, komisija tokią išvadą turėtų pateikti iki šių metų gruodžio 1 dienos.
Svaidėsi skambiais pareiškimais
Parlamento posėdžių salėje užvirė tikras žodžių mūšis, nes opozicija, nors ir smerkia R.Žemaitaičio pareiškimus, apkaltos procedūros nepalaiko.
„R.Žemaitaičio komentarai neigia šimtmečius Lietuvos istorijos, kuri neįsivaizduojama be turtingo žydų paveldo, užteršia visą Lietuvos žydų gelbėtojų istoriją, kurių pagal proporciją Lietuvoje yra daugiausiai visoje Europoje po Nyderlandų“, – pristatydamas projektą sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Dešimt minučių, kol A.Vyšniauskas skaitė apkaltos tekstą, R.Žemaitaitis net nepakėlė galvos ir naršė telefone.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė apkaltos R.Žemaitaičiui kontekste įžvelgė ir dvigubus standartus. Pasak jos, kitiems Seimo nariams panašūs pasisakymai buvo atleisti.
„Jūs nejaučiate kartais dvigubų standartų, kai Etikos ir procedūrų komisija Gabrieliaus Landsbergio žodžius, kuriuos jis adresavo Eugenijui Gentvilui, sakydamas, kad jis yra mažiau vagis, pripažįsta nepažeidžiančiais etikos standartų?
Šiuo atveju jūs savo balsais pasakėte, kad kolegą išvadinti mažiau vagimi tarp koalicijos partnerių yra nieko tokio, ir dabar kitą žodį „barbaras“, kuris buvo pasakytas kito žmogaus atžvilgiu, jūs dedate į apkaltos tekstą“, – svarstė A.Širinskienė.
Savo ruožtu A.Vyšniauskas atšovė, kad jam labai gaila, jog dėl politinių išskaičiavimų opozicijos atstovai „ima ir deda į krūmus“.
„Tai yra vertybinis klausimas, ypatingai kolegoms kairėje, kurie visada stovėdavo žmogaus teisių pusėje, o šiandien tik vos viena jų narė sugeba tą poziciją išlaikyti. Man labai labai apmaudu, kad politinius tikslus iškeliate aukščiau konstitucinių vertybių“, – kalbėjo konservatorius.
Kalbėdamas apie vieną opozicijos atstovę, omeny jis turėjo socialdemokratę D.Šakalienę, kuri apkaltos tekste buvo įrašyta kaip laikinosios Seimo komisijos, kuri turėtų tirti R.Žemaitaičio pasisakymus, narė.
Tiesa, diskutuojant dėl apkaltos, Seimo salėje buvo pranešta, kad D.Šakalienė komisijos nare nebebus.
„Labai gerai žinote, kad man yra tekę vadovauti irgi labai nemaloniai apkaltos komisijai, ir vienas dalykas, ką tikrai išmokau per šitą procesą – tie žmonės, kurie yra pasielgę neetiškai, nepateisinamai (ir tikrai smerkiu tokį elgesį), dažniausiai iš to padaro šou.
Šiuo atveju mes turime kolegą, kuris turi puikių teisinių žinių, ir aš manau, kad viskas, ką mes tikrai turėtume šitoje vietoje padaryti, tai užtikrinti jog nebūtų pagrindo skųstis, kad nebuvo užtikrinta teisė į teisingą procesą“, – savo pasitraukimą iš komisijos aiškino D.Šakalienė.
Ji apeliavo į tai, kad R.Žemaitaitis skundėsi neturėjęs laiko susipažinti su apkaltos tekstu, nes jis į sistemą esą buvo įkeltas per vėlai.
„Oi socdemai, socdemai...“ – iš valdančiųjų pusės pasigirdo tokie nusivylimo šūksniai.
Demokratas Tomas Tomilinas svarstė, kad R.Žemaitaičiui gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė, tačiau dėl apkaltos procedūros jis turėjo abejonių.
„Ar mes turime jam padėti sukurti pretekstą didesniam populiarumui, ar vis dėlto sulaukti teisėsaugos institucijų griežto vertinimo ir atitinkamai po to vieningai nutarti dėl apkaltos. Ar mes nebėgame prieš traukinį?“ – klausė T.Tomilinas.
Po pirmos, pateikimo, balsavimo stadijos projektą iš opozicijos palaikė tik A.Sysas ir R.Baškienė. Prie mikrofono stojusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen jiems skyrė atskirą padėką.
„Labai apmaudu, kad didžioji dalis opozicijos nedalyvauja. Man tiesiog labai smalsu sužinoti, kas įvyko pas socialdemokratus, kurie dar posėdžio pradžioje svarstė deleguoti vieną iš dviejų tikrai labai solidžių žmonių į šią komisiją, bet per valandėlę apsisprendė, kad to nedarys. Labai apmaudu“, – sakė ji.
Atskirą šou savo pasisakymais surengė parlamentaras Petras Gražulis, puolęs kaltinti konservatorius melu, bendradarbiavimu su KGB ir kitais dalykais.
„Jeigu aš iš Seimo tribūnos pasakysiu, kad Kristų nužudė žydų tauta ir žydai, man irgi apkaltą pradėsite?“ – tokiais klausimais svaidėsi P.Gražulis.
Prašė išbraukti klausimą iš darbotvarkės
Seimo rytinis posėdis prasidėjo itin audringai. R.Žemaitaitį mūru stojo ginti A.Širinskienė. Ji prašė išbraukti politiko apkaltos klausimą iš posėdžio darbotvarkės, nes šis esą joje atsidūrė per vėlai, tad R.Žemaitaitis nespėjo susipažinti su apkaltos tekstu.
V.Čmilytė-Nielsen atsakė, kad dokumentai buvo pateikti laiku, todėl priežasčių išbraukti šį klausimą nėra.
A.Širinskienės siūlymui Seime pritrūko balsų. Ji dar mėgino piktintis valdančiųjų sprendimu, tačiau jų balsų pakako patvirtinti darbotvarkę su R.Žemaitaičio apkaltos klausimu joje.
R.Žemaitaitis: bus proga pasikelti reitingus
Pats R.Žemaitaitis dar prieš Seimo rytinį posėdį tvirtino apkaltos nebijantis – taip esą tik dar labiau pasikelsiąs savo reitingus.
„Ne, o ko čia bijot? Labai džiaugiuosi. Bus proga, matyt, dar reitingus pasikelti kokiais 10 procentų“, – pareiškė politikas.
„Jeigu jūs pamiršote, „imkit, vaikai, pagaliuką, lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom, imkit, vaikai, pagaliuką, ir primuškit tą žyduką“, tas eilėraštis yra sukurtas jau gal prieš 80–90 metų. Jis figūruoja visur. Aukščiausiojo Teismo penkiose bylose yra pasakyta, kad tai yra folkloras“, – aiškino R.Žemaitaitis.
Seimo narys tikino nesigailintis savo pasakytų žodžių. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad jo įrašai socialiniuose tinkluose nebuvo antisemitiniai.
„Jeigu jums atrodo, kad tai yra antisemitiniai pasisakymai, man nuoširdžiai yra gaila jūsų teksto suvokimo“, – žurnalistams į klausimą atsakė R.Žemaitaitis.
Politikas taip pat nemano, kad jo pasisakymai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui tarptautiniu lygiu. Patikslinus, kad Lietuva sulaukė JAV ambasadoriaus Lietuvoje Robert Gilchrist kritikos, R.Žemaitaitis atrėžė, kad jam jis nėra joks autoritetas.
„Jeigu jums toks ambasadorius yra autoritetas, man jis yra nulis“, – rėžė parlamentaras.
I.Šimonytė: tokie pasisakymai turi pasekmes
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu pabrėžė, kad tokie klausimai kaip antisemitizmas Seime savo svarbumo vietą tikrai turi.
„Valstybėje yra labai daug svarbių dalykų, bet, man atrodo, tokie dalykai, kaip atviras antisemitizmas, yra niekada paskutinis svarbumo eilėje. Tai yra vis dėlto tam tikra nuostata, kurią mato visuomenė, kuri yra transliuojama iš tautos atstovybės ir kuri turi pasekmes apskritai visuomenės požiūriui į dalykus.
Visus kitus svarbius dalykus taip pat yra stengiamasi spręsti, kartais daug dalykų vienu metu, bet tie dalykai tikrai netrukdo politiškai įvertinti tai, ką čia pastaruoju metu daro šitas ponas“, – įvertino I.Šimonytė.
Paklausta, ar apkalta visgi galėtų įvykti, premjerė spėlioti nesiryžo – pasak jos, tą pamatysime vėliau, kai bus atliktos visos reikalingos procedūros.
„Aš jokių išankstinių nuomonių nenorėčiau reikšti, todėl, kad tas ponas yra tas ponas, kuris paskui su ta mano išankstine nuomone lakstys po visus savo feisbukus ir rašys dar daugiau visokiausių kliedesių. Tai aš nesileisiu į detales, bet pirmiausia turi būti komisija, tada turi būti kreipimasis į Konstitucinį Teismą. (...)
Nesakau, kad tai yra neįmanoma, bet visos procedūros privalo būti atliktos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Papiktino tarptautinę bendruomenę
Primename, kad paėjusią savaitę valdantieji surinko 36 parašus dėl apkaltos šiam parlamentarui už antisemitinio pobūdžio pasisakymų.
„Iš Seimo nario R.Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos tekste.
Ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę yra pradėjusi ir Generalinė prokuratūra.
Tokią iniciatyvą Seimo opozicija vertina atsargiai. Jos atstovai abejoja, ar valdančiųjų inicijuojama apkalta antisemitiniais pasisakymais pasižymėjusiam R.Žemaitaičiui turi realų teisinį pagrindą.
Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.
Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra. Seimui patvirtinus išvadą, kad esama pagrindo apkaltai, jis turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
