Europarlamentaras prieš kelias dienas partijai pranešė, kad pavasarį vyksiančiuose rinkimuose ji turės verstis be jo.
Tris kadencijas Europos Parlamente praleidęs 64 metų politikas „Lietuvos rytui“ patvirtino, jog tai yra jo galutinis sprendimas.
V.Uspaskicho teigimu, apsispręsti jam esą buvo paprasta. „Užtenka. Kiek gi galima tarnauti visiems kitiems, reikia kažkiek pagyventi ir dėl savęs“, – kalbėjo politikas.
Apsisprendęs daugiau nesiekti europarlamentaro mandato V.Uspaskichas prabilo, kad darbas Briuselyje esą buvo gana bergždžias. „Iš visos pagarbos savo kolegoms, vis dėl to reikia pasakyti tiesą, kad darbas Briuselyje yra geras tiems, kurie neturi finansinio užnugario. O tokiems žmonėms, kaip aš, ten beveik nėra ką veikti“, – suprato vienas turtingiausių šalies politikų.
V.Uspaskichas tiesiai neatsakė, kada jam atsivėrė akys, kad parlamente tuščiai leidžia laiką ir politikai savotiškai apgaudinėja rinkėjus, aiškindami, kad Briuselyje nuvers kalnus. „Jie taip tikisi. Ir aš to tikėjausi. Bet niekas ten realiai nuo mūsų nepriklausė. Man atrodo, kad nė vienas iš mūsų negalėtų aiškiai įvardyti, ką ypatingai svarbaus esame nuveikę Lietuvos labui“, – tik dabar atviravai pripažino politikas.
Buvęs Darbo partijos lyderis aiškino, kad jis šią kadenciją esą buvo vienas produktyviausių rezoliucijų teikėjų. „Bet kas iš to? Visos jos anksčiau ar vėliau atsiduria stalčiuose. Ten apskritai niekas per daug nepersidirba. Net jei ir labai nori, niekas tau neleidžia“, – dėstė iš politikų kapinynu vadinamo Europos Parlamento pasitraukiantis V.Uspaskichas.
Anot politiko, kitaip nei Seime, europarlamentarai neturi įstatymų leidybos teisės, be to, esą beveik neturi galimybės ir pakalbėti. „Norint per sesiją minutę pakalbėti reikia rimtai padirbėti“, – skundėsi V.Uspaskichas.
Mano, kad nesunkiai laimėtų
V.Uspaskichas pernai nusprendė trauktis iš Darbo partijos vadovo posto, aiškindamas, kad laikas iniciatyvą perimti jaunimui.
Vis dėlto praėjusį pavasarį V.Uspaskichas buvo vienas iš partijos kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąrašo lyderių. Nepaisant ryškios pavardės, Darbo partijos atstovai sostinėje liko tik aštunti ir neiškovojo nė vieno mandato taryboje.
Galbūt V.Uspaskichą stabdo baimė patirti panašų fiasko ir rinkimuose į Europos Parlamentą? „Mes padarėme tyrimus, kurie rodo, kad aš galiu pritraukti daugiau balsų nei reikia vienam mandatui laimėti. Tai buvo beveik pavykę per praėjusius rinkimus – tada trūko nedaug, kad būtumėme iškovoję ir antrą mandatą“, – sakė politikas.
Vakarai gali, bet nenori
V.Uspaskichas taip pat nemano, kad sėkmingai kandidatuoti į Europos Parlamentą jam galėtų sukliudyti jo požiūris į Rusiją ar Ukrainoje vykstantį karą.
Pernai rudenį politikas iš Lietuvos sulaukė nemažai kritikos, kuomet neparėmė svarstytos rezoliucijos, kuria Rusija buvo pripažinta terorizmą remiančia valstybe.
V.Uspaskichas šiame balsavime nedalyvavo. Tiesa, europarlamentaras tikino jau nebeturintis verslo Rusijoje, todėl tai esą neturi įtakos jo apsisprendimui. „Aš ir taip niekada nebalsuočiau už tokią rezoliuciją, nes tada teroriste pavadinčiau ir savo motiną, ir brolį. Nes valstybė yra žmonės, o ne kas nors“, – aiškino politikas, kurio motina – rusė, o tėtis – ukrainietis.
Dėl to europarlamentaras pabrėžė esąs neutralus ir neturintis su kuo kariauti. „Bet Ukraina tapo smulki moneta (razmennaya moneta, – originali kalba, – Red.). Su ja yra žaidžiama. Matyti, kad Vakarai nesuteikia jai tiek pagalbos, kad ji galėtų šį karą laimėti. Nors turi tokią galimybę. Jei būtų toks noras, šaldytuvais galima būtų užstatyti Ukrainos sieną su Rusija, ne tik tankais“, – kalbėjo V.Uspaskichas.
Anot politiko, gali būti, kad Vakarai siekia šiame kare išbandyti savo ginkluotę, o taip pat – susilpninti tiek Rusiją, tiek ir pačią Ukrainą, kad vėliau ji taptų „sukalbamesnė“.
Parlamentaro nuomone, vien tik savo jėgomis Ukraina negalės nugalėti Rusijos: „Taip pat neįsivaizduoju, kaip, nekapituliavus vienai ar kitai pusei, galima pasiekti taiką.
Net jei Ukrainai pavyktų nustumti rusų karius iki karo buvusių sienų, taikos sutarties nebūtų. Visą laiką tai bus ugnies vieta, kuri bus sprogdinama.
Todėl reikėtų ieškoti sprendimo diplomatiniu būdu. Nes dabartinė situacija neveda į gerą. Netikiu, kad galėtų kilti branduolinis karas, bet nugalėti Rusiją jos teritorijoje nepavyks, o tik atstumta Rusija niekada nepasirašys taikos sutarties. Ji irgi nepasiduos“.
Rusijoje lankėsi seniai
V.Uspaskichas sakė, kad Rusijoje jau nesilankė du ar tris metus. Jis, nepaisant to, kad nebalsavo už Rusiją smerkiančią rezoliuciją, esą negauna ir šios šalies vizos.
Kalbėdamas apie Rusijoje gyvenančių giminių bei pažįstamų nuotaikas, europarlamentaras pastebėjo, jog gyvenantys toliau nuo Maskvos esą iš viso nejaučia, kad vyksta karas. „Jiems nuolat pompuojama, kad vyksta šventas karas ir jie tuo tiki, lūžis jų sąmonėje vargu, ar įvyks“, – mano V.Uspaskichas.
Tuo metu bendraudamas su Ukrainoje gyvenančiais giminaičiais V.Uspaskichas pajuto nuovargį. „Bet pasidavimo nuotaikų irgi nėra“, – pastebėjo europarlamentaras.
Užkliuvo sprendimas dėl M.Drobiazko
Beje, V.Uspaskichas sukritikavo ir prezidento Gitano Nausėdos sprendimą atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš ledo čiuožėjos Margaritos Drobiazko.
Tai šalies vadovas padarė atsižvelgęs į Pilietybės reikalų komisijos rekomendacijas, jog M.Drobiazko jos nenusipelnė dėl to, kad palaiko karą Ukrainoje vykdantį Kremliaus režimą.
Anot europarlamentaro, toks sprendimas esą neatitinka teisinės valstybės principų: „Jeigu M.Drobiazko pašoko kažkokiame ten renginyje ir už tai atimama pilietybė, tai kodėl ji buvo suteikta visokiems komunistams ir komjaunuoliams, kurie tarnavo okupantams?
Juk būtent Komunistų partija organizavo Lietuvos okupaciją ir kas į ją stojo? G.Nausėda tai net nuslėpė.
Nė vienas kolaborantas iš viso neturėjo būti valdžioje. Jie, blyn, ir visą Seimą, ir prezidento rūmus užėmė, o atiminėja pilietybę iš kitų“.
Pažiūros – senamadiškos
Politikas neslėpė dėl savo senamadiškų pažiūrų vengęs dalyvauti ir kai kuriuose kituose balsavimuose, ypač dėl LGBT bendruomenei palankių rezoliucijų.
„Aš šios bendruomenės nesmerkiu, esu neutralus, bet, deja, aš gyvenu kitokį gyvenimą. Aš nemanau, kad teisinga užpakaliui duoti septyniasdešimt pavadinimų. Užpakalis yra užpakalis ir turi savo paskirtį“, – dėstė V.Uspaskichas.
Pirmą kartą Europos Parlamento nariu problemų su teisėsauga turėjęs ir nuo jos Rusijoje slėpęsis V.Uspaskichas buvo išrinktas 2009 metais. Jau tada buvo kilę įtarimų, jog politikas taip vengia atsakomybės, o mandatas jam užtikrina teisinę neliečiamybę.
Pats politikas Europos Parlamento vadovams net yra skundęsis, jog yra tapęs koordinuotos valstybės atakos prieš jį auka.
