Panašu, kad partijos vadovybė linksta į pastarosios pusę, o tokiam sprendimui, politikos ekspertų teigimu, iš tiesų priežasčių yra ne viena.
Favoritai jau aiškūs
Konservatorių partijos vykdantysis sekretorius Martynas Prievelis naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad iš 80 TS-LKD skyrių 30 jau iškėlė norimus kandidatus prezidento rinkimams, o dar 14 sprendimą turi, tik jo oficialiai dar nepateikė.
Anot M.Prievelio, tendencija, ką kovojant prezidento rinkimuose norėtų matyti partijos nariai, jau darosi aiški.
„Pagal šiuo metu turimus duomenis, didžiausio skaičiaus pasiūlymų kandidatuoti prezidento rinkimuose yra sulaukę I.Šimonytė, G.Landsbergis ir M.Navickienė. Toliau pagal pasiūlymų skaičių yra Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas“, – nurodė M.Prievelis.
Konservatorių partijos skyriai iškėlė ir kelis partijai nepriklausančius kandidatus.
„Yra pasiūlyti keli nepartiniai kandidatai, pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė yra dažnai minima tarp skyrių siūlomų kandidatų, taip pat Arnoldas Pranckevičius yra paminėtas keletą kartų“, – įvardijo M.Prievelis.
Anot jo, kol kas su nepartiniais kandidatais dėl jų galimybių dalyvauti prezidento rinkimuose po konservatorių vėliava kalbėta nebuvo.
Tikslūs ir baigtiniai duomenys apie skyrių iškeltus kandidatus bus aiškūs sekmadienį, pasibaigus kėlimo procedūrai.
Po to skyrių iškeltos pavardės bus perduotos TS-LKD Priežiūros komitetui, kuris atliks savo vertinimą, taip pat bus kreipiamasi į visus paminėtus kandidatus dėl jų pačių apsisprendimo.
Tuomet partijos prezidiumas priims sprendimą dėl galutinio kandidatų sąrašo, kuris bus teikiamas atviram balsavimui lapkričio 11–12 dienomis.
Atvirame balsavime kandidatų gali būti ne vienas ir ne du, o pats skaičius priklausys nuo partijos vadovybės ir pačių kandidatų sprendimo.
Jeigu lapkričio 11–12 dienomis nė vienas iš kandidatų nesurenka daugiau nei pusės balsų, tuomet lapkričio 18–19 dienomis įvyks antras turas tarp dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų.
Atsakymai – kūrybingi
Nors žada apsispręsti artimiausiu metu, aiškaus atsakymo dėl dalyvavimo TS-LKD pirminiuose rinkimuose kol kas nepateikė nė vienas iš penkių daugiausiai partiečių palaikymo sulaukusių kandidatų.
Premjerė I.Šimonytė į visus klausimus apie dalyvavimą prezidento rinkimuose atsako maždaug taip pat: „Kai reikės priimti sprendimą, aš jį įgarsinsiu“.
Konservatorių lyderis G.Landsbergis nurodė esantis „per milimetrą nuo atsakymo“, tačiau esą dabar apie tai galvoja mažai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė tikino šiuo metu svarstanti visus variantus, tačiau sprendimo esą taip pat dar nepriėmė.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas teigė, kad po to, kai konservatorių skyriai iškels kandidatūras, politikai dar turės mėnesį laiko apsispręsti – esą tada savo sprendimą jis ir praneš.
Tuo metu paklaustas, ar, partijos vadovybei apsisprendus remti M.Navickienę, A.Anušauskas sutiktų būti „tuo kitu“ kandidatu, t.y. neremiamu partijos, kaip praėjusiuose rinkimuose buvo Vygaudas Ušackas, ministras atsakė: „Kodėl gi ne?“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L.Kasčiūnas taip pat teigė neatmetantis galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Visų pirma, yra idėjos klausimas. Mano požiūriu, prezidentas visų pirma yra ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl reikia tvirtos asmenybės, galinčios priimti sprendimus sunkiausiais laikotarpiais.
Dėl to darbas saugumo ir gynybos srityje man leidžia labai gerai žinoti, su kokias egzistenciniais iššūkiais mūsų valstybė gali susidurti. Tikrai nebijočiau priimti stiprių sprendimų“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Apsidraudimo variantas
Iki šiol labiausiai tikėtina kandidate buvo laikoma I.Šimonytė, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Igno Kalpoko teigimu, šansų, kad konservatoriai iškeltų būtent M.Navickienės kandidatūrą, yra tikrai nemažai.
Tačiau nebūtinai dėl to, kad M.Navickienė prezidento rinkimuose galėtų pasirodyti geriau nei I.Šimonytė – anot jo, tai galėtų būtų strateginis žingsnis, apsidraudimo variantas.
„Kuo toliau, tuo labiau linkčiau įtarti, kad partija gali nuspręsti pasaugoti I.Šimonytę parlamento rinkimams, kadangi prezidento rinkimuose bet kuris konservatorių kandidatas neturi labai didelių galimybių“, – įvertino politologas.
Anot jo, jeigu Seimo rinkimams numatomas partijos sąrašo lyderis dalyvautų ir prezidento rinkimuose bei juose pasirodytų prastai, tai galėtų pakenkti partijos pasirodymui parlamento rinkimuose, todėl reikia ieškoti alternatyvų.
„Matome, kad alternatyvos yra dvi: arba G.Landsbergis, arba M.Navickienė. G.Landsbergis būtų variantas, jeigu norima dalyvauti vardan statistikos, nes, ko gero, jo lietuviška politinė karjera daugiau ar mažiau eina į pabaigą.
M.Navickienė galėtų būti variantas dėl rimtesnės kovos – ji neturi tokio poliarizuojančio efekto, kokį turi I.Šimonytė, ir, dar labiau, G.Landsbergis“, – dėstė jis.
Politologas pastebėjo, kad kol kas M.Navickienės pavardė nebuvo siejama su kokiomis nors kontroversijomis, o jos kadencija ministrės poste – tyli ir niekuo neišsiskirianti.
„Šiuo atveju ji galėtų būti tokia kandidatė, kuri nieko per daug nenervina, galbūt daug papildomų balsų neatneša, bet neleidžia nubyrėti tradicinio partijos elektorato rinkėjams.
Ypač po pastarųjų metų įvykių G.Landsbergis nebūtinai galėtų susirinkti ir visus partijos simpatikų balsus, o tie konservatorių rinkėjai, kurie drausmingai ateina balsuoti, tikrai už ją prabalsuotų, ir gal to net užtektų rimtai kovai dėl antro turo“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Neatmeta, kad M.Navickienė gali pasirodyti net geriau nei I.Šimonytė
Dar prieš 2019 metų prezidento rinkimus tarp konservatorių I.Šimonytė praktiškai neturėjo jokios konkurencijos – partijos skyriuose ji buvo akivaizdi lyderė. Dabar situacija kiek kitokia. Ar konservatoriai jau numano, kad premjerė rinkimuose nedalyvaus, ar pasitikėjimas ja kiek sumenkęs?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad patys konservatoriai greičiausiai jau suprato, jog I.Šimonytė prezidento rinkimuose pasirodyti geriau, nei 2019 metais, jau nebegali.
„Po tokios sunkios ketverių metų kadencijos premjero poste ją dar kartą kišti į prezidento rinkimų mėsmalę, man atrodo, būtų net šiek tiek absurdiška. Tuo labiau, jeigu partija jau priima sprendimą dalyvauti rinkimuose nesitikint laimėti, tai kodėl reikia dar kartą kišti I.Šimonytę, kai galima tiesiog suteikti platformą kitiems partijos politikams?
Manyčiau, kad tai tikrai būtų gana neišmintinga, o M.Navickienė, jeigu jai yra projektuojamos stipresnės pozicijos partijoje, ją norima labiau išpopuliarinti, prezidento rinkimai tam yra gana nebloga platforma“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Urbonaitė.
Be kita ko, jos teigimu, M.Navickienė yra viena palankiausiai vertinamų Vyriausybės narių, tad jos kandidatūros kėlimas atrodo logiškas.
„Reikia pripažinti, kad M.Navickienė šiandien, žiūrint į kabineto sudėtį ir ministrų vertinimus, yra vertinama pakankamai palankiai. Galbūt šiandien kai kam ji atrodo dar tokia pilka, bet rinkimų kampanijos metu ji gali pasirodyti visai kitaip ir savo įvaizdį pakonstruoti kiek kitaip.
Tai irgi gali būti tie argumentai, kuriais partijos viduje vadovaujasi žmonės, galvodami, kas geriausiai tiktų būti nominuotas kandidatu šiuose rinkimuose“, – pastebėjo politologė.
R.Urbonaitė nemano, kad pati I.Šimonytė sutiktų dar kartą būti partijos kandidate prezidento rinkimuose, nes ji pati suvokia, jog 2019 metais ji juose dalyvavo geresnėmis sąlygomis, nei dabar, tad ir pasiekti aukštesnių rezultatų greičiausiai nebus įmanoma.
„Labai nustebčiau, jeigu konservatoriai vis dėlto bandytų kažkaip priprašyti I.Šimonytę bristi į tą pačią upę“, – akcentavo ji.
Politologė neatmeta, kad prezidento rinkimuose M.Navickienė galėtų pasirodyti net geriau nei I.Šimonytė.
„Aš manau, kad tikrai ji turbūt nepasirodytų labai blogai ar gerokai blogiau nei I.Šimonytė. Tiesą sakant, dar klausimas, kuri, tinkamai sukonstravus rinkiminę kampaniją, iš jų dviejų galėtų pasirodyti geriau. Manau, M.Navickienės šansai pasirodyti sąlyginai neblogai yra pakankamai geri“, – įvertino R.Urbonaitė.
Tuo tarpu TS-LKD narių pasvarstymus, kad partijai atstovauti prezidento rinkimuose turėtų jos pirmininkas G.Landsbergis, politologė vadina keistais.
„Tikrai nemanau, kad tai būtų geras ėjimas. Pirmas dalykas, G.Landsbergis turi labai labai žemus reitingus, vienus žemiausių reitingų.
Antras dalykas, mes žinome, kad G.Landsbergis po šitų Seimo rinkimų, kurie vyks 2024 metų rudenį, nebebus partijos pirmininkas, tai argumentų, kodėl reikia eiti žmogui, kuris turi dar menkesnį populiarumą, jei jo kolegos, o šitie rinkimai yra personaliniai rinkimai, aš tikrai daug nematau“, – tvirtino ji.
Turi ir alternatyvą
Tuo metu likę du konservatorių skyrių įvardyti politikai – A.Anušauskas ir L.Kasčiūnas, I.Kalpoko manymu, susirinko balsus tų narių, kurie nori alternatyvos dabartinei partijos vadovybei.
Politologas spėjo, kad L.Kasčiūnas sutiks dalyvauti vidiniuose partijos rinkimuose.
„Kad L.Kasčiūnas norėtų ir pasitaikius progai tikrai mėgintų įsisprausti į kovą dėl dalyvavimo rinkimuose, tai tikrai, juo labiau, kad tradiciškesnis, krikdemiškesnis partijos flangas nori savo kandidato, o L.Kasčiūnas neabejotinai galėtų atliepti šį poreikį“, – įvertino jis.
Tuo metu A.Anušauskas, I.Kalpoko manymu, greičiausiai taip pat norėtų dalyvauti rinkimuose, tačiau jis abejojo, ar ministras turi pakankamą atramą pačioje partijoje.
