Įvertino S. Skvernelio partijos sprendimą trauktis iš gynybos susitarimo: tikisi, kad persigalvos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesupranta Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ argumentų, kodėl ši nutarė pasitraukti iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos politikos. Ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamai partijai nurodant, esą valdantieji pažeidė 26 susitarimo punktą, ministras tvirtina, kad „Vardan Lietuvos“ pozicija su tuo neturi nieko bendro.

 A. Anušauskas ir L. Kasčiūnas<br>Lrytas.lt koliažas
 A. Anušauskas ir L. Kasčiūnas<br>Lrytas.lt koliažas
Daugiau nuotraukų (1)

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Augustė Lyberytė

2023-09-21 16:05, atnaujinta 2023-09-21 16:29

„Parašė, kad pažeidėme 26 susitarimo punktą. Tiesiog skaitau 26 punktą – „siekiant stiprinti Lietuvos analitinius gebėjimus gynybos ir saugumo srityje, atsižvelgiant į geriausias tarptautines praktikas, prisidėti prie tvaraus analitinių centrų vystymo, ypač skatinant bendradarbiavimą su įtakingiausiais JAV ir Europos analitiniais centrais“, – ketvirtadienį Seime, reaguodamas į opozicinės partijos sprendimą, Eltai susitarimo 26 punktą citavo A. Anušauskas.

„Kaip ir norėtųsi suprasti, apie ką jie kalba. Šiuo atveju, manau, kad yra ne gynybos susitarimo kažkokio konkretaus punkto pažeidimas – gal jie tiesiog turi kitą tekstą negu aš“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta anksčiau, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įspėjo pasitrauksianti iš gynybos susitarimo, jeigu Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamos Policijos įstatymo pataisos sulauks palaikymo Seime. Įstatymo projektu siekiama ne tik integruoti Viešojo saugumo tarnybą (VST) į Policijos departamentą, bet ir reorganizuoti policijos darbą. Šiam įstatymų paketui ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė.

A. Anušauskas nurodo, kad prieštaravimai reformai neturi nieko bendro su parlamentinių partijų susitarimu.

„Jie kalba apie reformą, kuri daroma. Ir manau neatsižvelgia į vieną dalyką – ji nėra tiesiogiai susijusi su gynybos susitarimu“, – pabrėžė ministras.

„Spekuliacijos, kad tai kaip nors atsilieps Lietuvos gynybai, lieka spekuliacijomis“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad VRM iniciatyva sustiprins VST pajėgumus bei tarnybos galimybes saugoti strateginės svarbos objektus bei pasirengimą įvairioms krizėms.

Todėl A. Anušauskas neatmetė, kad Demokratų sąjungos sprendimas gali būti susijęs su artėjančiais rinkimais.

„Rinkiminis sezonas ne artėja, jis jau prasidėjo“, – pastebėjo krašto apsaugos ministras.

„Aš manau, kad viskas susiję su tuo“, – apibendrino jis.

Sureagavo ir L.Kasčiūnas

Laurynas Kasčiūnas apgailestauja dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimo trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos.

Politikas viliasi, kad ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama politinė jėga ateityje pakeis savo sprendimą ir neleis, kad einamieji klausimai griautų ilgalaikius susitarimus.

„Pirmiausia, man, kaip vienam iš susitarimo architektų, koordinatorių labai norėtųsi, kad svarbūs einamieji klausimai nesikabintų su tokiu dalyku kaip visų skirtingų politinių jėgų susitarimu dėl krypčių. Nes kai pasieki tokį dalyką, labai svarbu jį išsaugoti ir tam tikrus nesutarimus kitais klausimais izoliuoti nuo to, nesieti“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

„Todėl aš apgailestauju, kad toks yra sprendimas, aš tikiu, kad galbūt jis yra visiškai laikinas“, – taip pat pažymėjo NSGK pirmininkas.

Todėl L. Kasčiūnas akcentuoja neigiamai vertinantis S. Skvernelio vadovaujamos partijos sprendimą.

„Aš neigiamai vertinu tokį sprendimą. Aš taip nebūčiau daręs. Bet kažkaip turėti gynyboje pamatą, dėl kurio mes visi sutariame, yra fundamentalu, nes tai leidžia mums daryti daug ką: parlamentinę kontrolę vystyti, progresą žiūrėti kiekvienoje srityje, nes tai yra gyvas dokumentas, mes jį pasirašėme ir aš bandau, kad jis būtų gyvas, kad jis turėtų savo poveikį“, – akcentavo jis.

Susitarimo rengimą koordinavęs komiteto pirmininkas viliasi, kad tokie opozicijos pasitraukimai netaps nauja praktika.

„Tai susitarimas lieka, bet jeigu praktika įsivyraus, kad mes dėl kiekvieno politinio nesutarimo išstojinėsime iš tokių dalykų kaip sutarimai, tai kuo jie tada verti“, – teigė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, pernai liepos 15 d. parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m. LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę.

Kilus diskusijoms dėl VST integravimo į policiją, apie galimą pasitraukimą iš susitarimo prakalbo ir LVŽS.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.