Taip pareigūnų atstovai kalbėjo ketvirtadienį susitikę su Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija. LRIĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas negailėjo kritikos VRM iniciatyvai ir nurodė, kad dėl planuojamo VST integravimo į Policijos struktūras tarnybą nuo metų pradžios paliko apie 30 pareigūnų – metų pradžioje tarnyboje veikė 850, tačiau dabar 822 pareigūnai.
„Prie ko mes prieisime?“ – retoriškai klausė K. Pauliukas.
„Paklausus visų esamų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, jų pozicija viena – mes turime palikti tarnybą. Reiškiasi, mes nebesame reikalingi šiai sistemai“, – dalijosi jis.
Nepaisant VRM tvirtinimų, kad VST pareigūnai esminių pokyčių po pertvarkos nepajus, profsąjungos pirmininkas neabejoja, kad tarnyba bus išskaidyta. Be to, jis teigė manąs, kad VST prijungus prie policijos, tarnyba nebebus integruota į šalies gynybines pajėgas.
„Mes esame išgirdę, kad prijungus Viešojo saugumo tarnybą, ji bus išskaidyta. Viešojo saugumo tarnybos konvojus bus perkeliamas į Kalėjimų tarnybą, kur po esamos reformos mes praradome apie 700 pareigūnų“, – pabrėžė LRIĮPS vadovas.
„Ar mes norime susilpninti visą esamą valstybę?“ – kėlė klausimą jis.
K. Pauliukui antrino ir profsąjungos tarybos narė Nomeda Kačiulienė. Pasak jos, daugiau kaip pusė VST pareigūnų jau pasirašė bendrą raštą, kuriuo nepritaria planuojamai reformai.
„Viešojo saugumo tarnybos naikinimas tikrai neatitinka nei visuomenės saugumo lūkesčių, neatitinka mūsų tarnybos pareigūnų lūkesčių“, – kalbėjo N. Kačiulienė.
„Kaip socialiniai partneriai nebuvome įtraukti į šias reformas. Naikinimas yra tikrai nesavalaikis ir daromas... Nežinau, ar per skubotai, ar su ambicijomis“, – teigė ji, prašydama demokratų frakcijos nepalaikyti VRM iniciatyvos.
Demokratų frakcijos posėdyje pasisakė ir buvęs VST vadas Ričardas Pocius. Jis nurodė, kad tuo metu, kai vadovavo tarnybai, bendradarbiavimas su Policijos departamentu vyko sudėtingai – pasak jo, kriminalinės žvalgybos informacijos gauti VST nepavykdavo. Dėl to, R. Pociaus teigimu, buvo kreiptasi ir į ministeriją.
„Ta informacija buvo reikalinga, ta veikla mums buvo reikalinga. Netgi ministrė nieko neatsakė – turiu begales pavyzdžiu. Mus ignoravo ir į jokius mūsų raštus, pastebėjimus ar siūlymus niekas nekreipė dėmesio paskutinius dvejus metus – kol dar buvau tarnyboje“, – vadovavimo VST laikus prisiminė R. Pocius.
„Prisišaukiau nelaimę, aišku – vyko tarnybos genocidas, kurį atlaikėme. Ir teko man pačiam palikti pareigas, nes buvo toks sprendimas. Matyt, sportiniu žargonu kalbant, atjungti vadą, nes buvau pagrindinis kliuvinys“, – aiškino jis, referuodamas į prieš metus vykusį konfliktą tarp R. Pociaus ir VRM.
Todėl apibendrindami savo poziciją, profsąjungos atstovai priminė, kad savo nepasitenkinimą reforma išreikš protestu prie Seimo. Tačiau, pabrėžė K. Pauliukas, neatmetama galimybė ir kreiptis į teismus.
„Mes turime taip pat teisininkus. (...) Jeigu bus toliau laikomasi tokios pozicijos, mes pasiruošę su savo teisininkais ir advokatais eiti toliau – teisminio proceso metu. Kitokio varianto nėra“, – patikino jis.
Teiks įstatymo pataisas, kuriomis VST būtų integruota į Policijos departamentą
Ketvirtadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Seimui pateiks Policijos įstatymo pataisas ir lydinčiuosius teisės aktus, kuriais VST siūloma integruoti į Policijos departamentą.
VRM nurodo, kad VST tęs veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga – Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins policijos generalinis komisaras. Visgi, VST išliks šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą.
Ministerijos vertinimu, pertvarkius VST, valstybės ginkluota gynyba nenukentėtų – priešingai, tikimasi, kad VST pertvarkos metu bus skirtas papildomas dėmesys pareigūnų pasirengimui veikti karo metu. Pagal tarptautinę teisę specializuoto policijos padalinio priskyrimas ginkluotosioms pajėgoms galimas, numatant tai valstybės teisės aktuose.
VRM teikiamais įstatymo projektais siūloma ne tik integruoti VST į policiją, bet ir reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus). Po pertvarkos policijos sistema atitiks prokuratūros ir teisminių institucijų teritorinio išdėstymo ribas.
Viliamasi, kad sumažėjus juridinių asmenų skaičiui bus pašalintos perteklinės valdymo grandys, efektyviau organizuojama veikla ir užtikrinama veiklos kontrolė.
Papildomai bus įsteigti keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti. Policijos departamento pavadinimas bus keičiamas į „Lietuvos policija“.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o nuostatos, susijusios su administraciniais pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
Dėl Vidaus reikalų ministerijos planuojamos VST reformos išlieka skeptiški tiek valdančiųjų, tiek opozicijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
Trečiadienį bendrame posėdyje su Teisės ir teisėtvarkos komitetu (TTK) dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pasak jų, neįtikino, kodėl VST turėtų būti integruota į policijos struktūras.
Opozicija neabejoja, kad VRM iniciatyva tėra politinis sprendimas sunaikinti VST instituciją.
