Įtampą tarp Varšuvos ir Kijevo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų. Šis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kijevą, kurio karinės pajėgos šiuo metu vykdo kontrpuolimą.
Netrukus Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad Lenkija dabar labiau nori susitelkti į savo gynybos tobulinimą ir ruošiasi apsiginkluoti modernesniais ginklais, todėl stabdo ginklų tiekimą Ukrainai.
Lenkija nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios itin aktyviai palaikė ukrainiečius – priėmė milijonus karo pabėgėlių, suteikė daug ginklų ir kitos karinės įrangos. Skaičiuojama, kad Lenkija Ukrainai išsiuntė daugiau nei 240 tankų ir beveik 100 šarvuočių. Žiniasklaida rašė, kad liepą Lenkija slapta Ukrainai perdavė tuziną Mi-24 sraigtasparnių.
Šių metų gegužę Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas paskelbė, kad Ukrainai bus perduota 10 MiG-29 naikintuvų. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda yra sakęs, kad Varšuva Kijevui perduos visus savo turimus MiG-29.
Tiesa, nepraėjus nė parai lenkai pradėjo savo žodžius kiek švelninti. Lenkijos turto ministras Jacekas Sasinas pranešė, kad ateityje Varšuva galėtų savo sprendimą atšaukti ir vėl tiekti ginklus Ukrainai.
Mano, kad lenkai nurims ir persigalvos
Lietuvos politikai viliasi, kad Varšuva ir Kijevas šiek tiek nurims ir ras jėgų išspręsti konfliktą. Anot jų, susidariusi padėtis naudinga tik Kremliui.
„Nuo tokių pareiškimų laimi tik viena pusė – brutalų karą prieš Ukrainą kovojanti Rusija. Apmaudu. Viliuosi, kad bus rasta jėgų visoms pusėms nusiraminti ir rasti diplomatinius sprendimus bei ši situacija išsispręs“, – situaciją komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad Lenkijos sprendimas nebeginkluoti Ukrainos yra „visiškai nereikalingas“. Jis tikisi, kad konfliktas tarp šių dviejų šalių nurims įvykus rinkimams Lenkijoje.
„Suprantu dvišalius niuansus, yra įsiaudrinimai, ypač prieš rinkimus. Manau, palaukime rinkimų ir išsispręs šie klausimai. Lenkija visada buvo raktinė šalis, ji užtikrino paramą logistiškai ir visaip kaip, dabar dėl vieno kito neteisingai pasakyto žodžio įsiaudrinti nereikėtų“, – įsitikinęs L.Kasčiūnas.
Pranešdamas apie Varšuvos sprendimą M.Morawieckis pabrėžė, kad Lenkija nesiruošia trikdyti logistikos centro, per kurį Ukrainai tiekiama karinė pagalbą, darbui.
„Reikia atskirti, kur gali politines audras kurti, o kur reikia daryti tai, ką reikia daryti. Turime suvokti, kad jeigu stabdome paramą, tai – signalas visiems stabdyti paramą, nors nuovargis gali būti ne mūsų regione, kažkur toliau. Tokie argumentai reiškia, kad rusai gali Ukrainoje eiti į priekį, mes visi turėsime rimtų saugumo problemų“, – pastebėjo L.Kasčiūnas.
Politikas išreiškė viltį, kad kelių savaičių bėgyje konfliktas tarp Ukrainos ir Lenkijos nurims. Jo teigimu, Lenkijos ir Ukrainos vadovai turėtų susisėsti ir viską išsiaiškinti be emocijų.
„Pirmiausia jiems reikia pasikalbėti. Aišku, mes irgi galime duoti signalą, bet žinome, kai yra vidaus politika, viskas yra labai sudėtinga. Turi būti nuoširdus abiejų pusių aukščiausių vadovų pokalbis, galbūt su amerikiečių įsitraukimu ir mūsų gali būti žodis“, – svarstė NSGK pirmininkas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis vylėsi, kad šis lenkų sprendimas neturės domino efekto.
„Lenkijos premjeras pasakė, kad mes griežtinsime savo poziciją, jeigu griežtės ir tonas, bet aš supratau, jog Kijevo oficialus tonas kaip tik buvo „valdykime emocijas, reakcijas ir veikime visi kartu“. To norime palinkėti‘, – sakė jis.
A.Anušauskas: siūlau labiau atvėsti
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad Lenkijos valdžios žiniasklaidoje cituojami žodžiai apie ginklų tiekimo stabdymą yra ištraukti iš konteksto.
„Pirmiausia, tai, ką visi komentuoja, yra ištraukta iš konteksto. O kontekste tai ne ginklų tiekimas, o dabartiniai mėginimai susitarti dėl grūdų rinkos, dėl vežimo per Lenkiją. Aš manau, kad abi šalys turi galimybes šiuo klausimu surasti reikalingus kompromisus. Manau, kad tą jie ir padarys“, – nurodė A.Anušauskas.
Ministras trečiadienį kaip tik buvo susitikęs su kolega iš Lenkijos Mariuszu Blaszczaku ir iš jo tikino išgirdęs apie tolesnius jų paramos planus.
„Vakar susitikęs su Lenkijos gynybos ministru kaip tik kalbėjau apie paramą Ukrainai. Mes kalbėjome apie paramą Ukrainai, Ramšteino formatą, vystomas koalicijas, mūsų siūlomą išminavimo koaliciją, Lenkijos pramonės potencialo išnaudojimą iš panašiai“, – vardijo jis.
A.Anušauskas sakė nenorintis komentuoti „to, ko nėra“.
„Tai yra iš konteksto paimti žodžiai, bet kontekstas visai kitas. Palaukit, išsispręs tie klausimai, susiję su grūdų rinka, išsispręs ir kiti, dėl to aš siūlau labiau atvėsti, ramiau reaguoti į debatus, kurie vyksta Lenkijoje, nes vis tik Lenkijos kontekstas yra rinkiminis ir tai mes puikiai suprantame“, – dėstė ministras.
„Čia jau jie, manau, kad sutars tarpusavyje“, – paklaustas, ar Lietuva turėtų tarpininkauti konflikto sprendime, atsakė jis.
G.Nausėda pasikalbėjo su Ukrainos ir Lenkijos vadovais
Niujorke šiuo metu viešintis prezidentas Gitanas Nausėda buvo susitikęs su Ukrainos ir Lenkijos valstybių vadovais. Kaip portalui lrytas.lt nurodė Prezidentūra, šalies vadovas išsakė tokią savo poziciją:
„Dėl bendro, svarbiausio, tikslo – Europos gynimo nuo agresyvios ekspansinės Rusijos politikos – nesutarimai tarp Ukrainos ir Lenkijos turėtų būti išspręsti maksimaliai greitai. Lenkijos vieta paramos teikime yra išskirtinė. Sprendimai turi būti rasti, nes toliau gilinti krizę būtų neatsakinga. Šiuo atveju kalbame ne apie atskirų šalių, o viso regiono ir net žemyno saugumą.
Kaip rodo istorija, tik bendromis pastangomis, palaikydami ir padedami vienas kitam galime atremti išorinės grėsmės pavojų. Tuo tarpu vieši nesutarimai, kokios priežastys juos bekeltų, ne tik pakerta vienybę, bet ir padeda priešo propagandai“.
Anot Prezidentūros atstovų, G.Nausėda kalbėjosi su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais dėl grūdų vežimo procedūrų per Lenkiją lengvinimo ir tranzito per Lietuvą didinimo, taip sumažinant spaudimą.
„Artimiausiu metu prezidentas tęs pokalbius tiek su Ukraina, tiek su Lenkija“, – informavo jie.
