Penktadienį šių sektorių atstovai diskutavo, ar reikėtų jungtis prie mokytojų streiko ir taip pat reikalauti didesnio darbo užmokesčio.
Prie mokytojų streiko jungtųsi ir aukštųjų mokyklų darbuotojai
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius buvo griežtas – jis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pažadus didinti darbo užmokestį vadino „pliurpalų terapija“.
„Jei ateini su klausimu, kad tavęs netenkina darbo užmokestis, užuot aptarus, koks atlyginimas tenkintų ir kaip tai pasiekti, yra pasiūloma pasikalbėti. Didėja įtampa tarp mokytojų ir ministerijos, o tai tik skatina streikavimo nuotaikas.
Jei palygintume situaciją švietime 2009 m. ir dabar – procentinė dalis nuo BVP, skirta švietimo finansavimui, tada buvo ženkliai didesnė. Tai ypač matosi aukštojo mokslo sektoriuje“, – kalbėjo S.Vaitkevičius.
Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas aiškino, kad, nors valdantieji daug žada, situacija lieka tokia pati.
„Mums pasako, kad pinigų trūksta pareigūnams arba verslui, verslui pasako, kad pinigus reikia atiduoti mokytojams, mokytojams – kad pinigų trūksta medikams. Visiems yra paaiškinta, kodėl jie pinigų negaus ir susiduriame su tuo, kad situacija popieriuje gerėja, o realiai niekas nesikeičia.
Drama yra tame, kad, kai palygini darbo užmokesčius visuose šalies sektoriuose, darbo užmokestis, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, visur atsilieka apie 3–3,5 karto.
Panašu, kad pinigai nueina į pavienius projektus ir taupymo sąskaitas, kuriose užsistovi, ir visi darbuotojai, mokytojai, dėstytojai lieka nuskriausti“, – dėstė profesorius.
S.Vaitkevičius pabrėžė, kad prie mokytojų streiko svarsto prisijungti ir aukštųjų mokyklų profesinė sąjunga.
„Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas iš anksto mūsų apie streiką neinformavo, teisiškai procesui esame nepasirengę. Visgi, šiuo momentu palaikome jų streiką, žinome, kad pagal tai, kas vyksta mokyklose, mokinys nenukentės, tėvai problemos nepajus.
Jei konfliktas tęsis ilgiau, tikrai prie streiko prisijungsime“, – perspėjo jis.
Nuo lapkričio nėra už ką mokėti atlyginimų
Ugniagesys, Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis kalbėjo, kad jo netenkina ugniagesių atlyginimai, o valdantieji ir šios profesijos atstovus taip pat maitina „pliurpalais“.
„Kiek bendravome su vidaus reikalų ministre, su viceministru, po pokalbio išeiname patenkinti, besišypsantys, nes jau kažkas vyks. Galiausiai, per savaitę suprantame, kad čia buvo melas, niekas su bendruomene nėra derinama.
Rugsėjo 19 dieną Seime buvo užregistruotas priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimas. Tas įstatymo pakeitimas nėra išdiskutuotas, jis skubotas – tai hibridas, kurį mes skaitome ir nesuprantame“, – piktinosi D.Endzelis.
Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas pabrėžė, kad ugniagesiai niekada nėra gavę reikiamos pinigų sumos.
„Viceministras pripažįsta, kad šiais metais mums buvo neduota beveik penktadalis – 16,87 proc. – reikalingų lėšų. Pinigai yra nuo viso mūsų biudžeto. Šiuo metu Lietuvoje du trečdaliai savivaldybių priešgaisrinių tarnybų jau lapkričio viduryje neturės pinigų darbo užmokesčiui.
Kai dega namas nesakome, kad neturime pinigų ir dėl to negesinsime. Kai lapkričio viduryje pritrūks pinigų algoms, vis tiek dirbsime ir kažkaip išsilyginsime. Šių metų trūkumą dengsime iš kitų metų biudžeto, bet, jei pinigų nebegausime, kitais metai jų trūks nuo pirmos dienos“, – kalbėjo D.Endzelis.
Pareigūnų profsąjunga: streikuoti negalime, bet prie protesto jungtumės
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas įvardijo, kad įstatymas draudžia pareigūnams streikuoti, tačiau, anot jo, savo tikslų pareigūnai gali siekti kitokiomis protestų akcijomis.
„Dėl nuolatinių reformų pareigūnai, valstybės tarnautojai nejaučia stabilumo. O kai valstybėje nėra stabilumo, tai – didelė demotyvacija, kuri priveda netgi iki savižudybių.
Kuo greičiau reikia baigti visokias reformas ir jas daryti paskaičiavus tik tada, kai tai duos naudą. O ne taip, kaip dabar, kai, pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statutas keičiamas tam, kad jį pritrauktų prie Valstybės tarnybos įstatymo“, – sakė S.Džiautas.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas sakė siūlęs derėtis dėl viso viešojo sektoriaus padėties, bet valdantieji to atsisakė.
„Reikalavome, kad būtų deramasi dėl viso viešojo sektoriaus ir visiems būtų keliami atlyginimai 10 proc. Laimėjo antra pusė. <...> Pakeliant atlyginimus, yra užkaišoma spraga: „Va, mokytojams, patylėkit“, „Va, pareigūnams“. Man gaila specialybių žmonių, kurie didesnių darbo užmokesčių neišsireikalaus“, – teigė S.Džiautas.
Primename, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, LŠDPS nusprendė skelbti tikrąjį mokytojų streiką. Jis šalyje prasidės rugsėjo 29 dieną, 8:00 valandą.
Profsąjunga jau nuo birželio reikalauja gerinti mokytojų darbo sąlygas, pakeliant atlyginimus dar šių metų rugsėjį. Taip pat profesinės sąjungos atstovai prašo sumažinti leistinus klasių dydžius.
Rugsėjo 15 dieną įspėjamajame mokytojų streike dalyvavo 228 mokyklos ir virš 5 tūkst. mokytojų. LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas kalbėjo, kad trečiadienį išgirdus ministerijos siūlymą kitais metais atlyginimus didinti 20,5 proc., dar daugiau mokytojų nusprendė prisijungti prie tikrojo streiko.
Informacija apie konkrečius streike dalyvaujančius švietimo įstaigų darbuotojus bus pateikiama tiesiogiai atitinkamai švietimo įstaigai, kurioje vyks streikas.
