Tai ne pirmas atvejis šiais metais, kai narkotinėmis medžiagomis apsinuodiję paaugliai atsiduria medikų rankose. Prieš pusmetį visoje Lietuvoje platų atgarsį sukėlė trys dvylikos, penkiolikos ir aštuoniolikos metų Marijampolės moksleiviai, dėl apsinuodijimo kvaišalais atsidūrę ligoninėse, dalis jų – reanimacijoje.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, apsinuodijimų kvaišalais skaičiai tik didėja. Ekspertai skėsčioja rankomis – esą problema yra daugialypė, o spręsti ją kol kas gali padėti tik švietimas.
Apsinuodijusių paauglių neveikia net raminamieji
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Veslava Žukovskaja teigė, kad kvaišalais apsinuodiję paaugliai į gydymo įstaigą patenka dažnai.
„Kartais savaitgaliai būna visiškai ramūs, o kartais į ligoninę patenka penki ir daugiau apsinuodijusių paauglių. Pagal visų 2023 metų statistiką, apsinuodiję kvaišalais paaugliai, sudarė maždaug 30 proc. intensyviosios terapijos pacientų.
Skaičiuojant apsinuodijusius tik vasaros metu, jų buvo apie 60 – 70 proc. Amžiaus grupė 12–18 metų. Šių metų rugsėjį turėjome apie 10 apsinuodijusių paauglių“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Žukovskaja.
Vaikų intensyviosios terapijos gydytoja sakė, kad, nors daliai paauglių narkotinės medžiagos yra patvirtinamos šlapimo arba alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymu, sulaukiama ir tokių pacientų, kuriems nepavyksta nustatyti pavartotų medžiagų.
„Pacientų sunkumas būna labai įvairus. Dalis jų atvyksta būdami komos būsenoje, be jokios reakcijos į aplinką ir dirgiklius. Kita dalis ateina savomis kojomis, tačiau būna dezorientuoti, nežinantys, kas ir kur jie yra.
Daugelis pacientų vemia, dalis būna agresyvūs, psichozės būsenoje – tokie pacientai pavojingiausi sau ir aplinkai. Jie turi labai daug jėgos, puola viską ir visus, griauna nejundančius daiktus.
Naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų bruožas – jų nelabai veikia standartiniai raminamieji vaistai. Dažniausiai būna duodama didelė raminamųjų dozė, kad vaikas aprimtų ir bent jau gulėtų. Paprastas žmogus nuo tokių dozių nugrimztų į komą, o apsvaigę paaugliai tampa tik kiek ramesni“, – pasakojo gydytoja.
V.Žukovskaja aiškino, kad apsinuodijusiems paaugliams yra taikomas simptominis gydymas, kuris standartiniu atveju trunka apie dvi paras.
„Priešnuodžių naujosioms psichoaktyvioms medžiagoms nėra – taikomas simptominis gydymas. Jei paauglys traukulinėje būklėje, duodame vaistų nuo traukulių, jei jam agresijos ir psichozės požymiai bei haliucinacijos, gydomas raminamaisiais preparatais. Esant vėmimui, gydome vėmimą ir pykinimą malšinančiais vaistais.
Visi apsinuodiję pacientai gauna intraveninę lašinę skysčių infuziją detoksikacijai, lašinama visu buvimo ligoninėje laikotarpiu“, – sakė vaikų intensyviosios terapijos gydytoja.
V.Žukovskaja atkreipė dėmesį, kad šiuo metu didėja vartojamų narkotinių medžiagų įvairovė.
„Pavyzdžiui prieš penkerius metus vyravo apsinuodijimai alkoholiu ir kanapėmis, dabar, vyrauja eiliniais tyrimais nenustatomos medžiagos. Paaugliai tai perka, kaip elektroninių cigarečių skysčius, o gauna neaiškų mišinį.
Pogrindinė prekyba vyksta nuolat. Baisu, kad viskas yra prieinama, pigu ir nepagaunama“, – kalbėjo gydytoja.
V.Žukovskaja pabrėžė, kad visų apsinuodijusių vaikų duomenys būna perduoti vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Platintojai patys nežino, ką perka
NTAKD prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė akcentavo, kad svarbu sužinoti Marijampolėje mirusio paauglio kvaišalų vartojimo priežastį – ar tai buvo smalsumas, ar nuolatinio vartojimo pasekmė.
„Vienas dalykas, kodėl paaugliai vartoja narkotines medžiagas, būna smalsumas, kai, pavyzdžiui, pasiūlo draugai, kitas – kai paaugliai ieško narkotinių medžiagų problemų ir nuolatinės įtampos slopinimui.
Natūralu, kad vaikai smalsauja, neturėtume bandyti visiškai numalšinti jauno žmogaus smalsumo – jis įveda į mokymąsi, rezultatų siekimą, veda jauną žmogų pirmyn.
Visgi, viena smalsumo rūšių yra: „Nu, tai gal pabandom?“. Labai svarbus dalykas yra rizikos nesuvokimas“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Želvienė.
Neretai paaugliai apsinuodija rūkydami elektronines cigaretes, kartais sąmoningai pirkdami cigarečių skysčius su narkotinėmis priemaišomis – kartais net nesuvokdami, kokios medžiagos pateks į organizmą.
Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja kalbėjo, kad gana didelė problema yra ta, jog visuomenėje elektroninės cigaretės neretai traktuojamos kaip naujas, mažiau kenksmingas produktas.
„Vaikams elektroninių cigarečių skysčio parduoti negalima, tai kaip jiems gauti šio „nekenksmingo“ produkto? Nusipirkti nelegalioje rinkoje. Neretai ten parduodami produktai būna su priemaišom, kurios yra stiprios ir nekontroliuojamos. Platintojai vargiai žino, ką parsisiunčia – perka tai, kas yra pigu, todėl yra tokie rezultatai“, – teigė A.Želvienė.
Problemą gilina patys tėvai
Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja pabrėžė, kad šioje situacijoje yra labai svarbus vaikų ir tėvų švietimas – visgi, nors mokytojai šį dalyką supranta, problemą didina kai kurie tėvai.
„Tai, kad tavo draugas kažkada parūkė, nereiškia, kad visiškai gerai parūkius bus ir tau. Reikia įgalinti rizikos suvokimą. Departamentą pasiekia žinios, kad net nepavieniais atvejais yra tėvų, kurie elektronines cigaretes savo vaikams nuperka patys.
Tai jie motyvuoja sakydami, kad pirkti iš bet kur ir bet ką yra pavojinga. Kaip tuomet vaikas gali suprasti, kad tai yra kenksminga? Juk yra mąstymas, kad tėvai neduos kenksmingo daikto. Tuomet vyksta dalijimaisi su draugu ir t.t.
Tai yra daugialypė, per daug sluoksnių einanti problema. Jei būtų vienas problemos sprendimo receptas, jis jau būtų pritaikytas“, – aiškino A.Želvienė.
Iš visų apsinuodijusių narkotikais daugiau nei ketvirtadalis – paaugliai
NTAKD duomenimis, praėjusiais metais nepilnamečių apsinuodijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atvejai sudarė daugiau nei ketvirtadalį – 34,9 proc., o į sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimo kreipėsi net virš 50 proc. daugiau asmenų, nei prieš metus.
Dažniausiai nepilnamečiai kreipėsi dėl apsinuodijimų kanapėmis – 68 kartus. Tokių apsinuodijimų skaičius per metus išaugo net 70 proc.
Jauniausias 2022 m. apsinuodijęs vaikas buvo vos 1 metų amžiaus. Remiantis sveikatos priežiūros įstaigoje nustatyta diagnoze, šį apsinuodijimą sukėlė kanapės ar jų dariniai. Iš viso 10 apsinuodijusių nepilnamečių buvo 9–12 m. amžiaus, 13–14 m. – 25 asmenys, 15–16 m. – 47 asmenys, 17 m. – 32 asmenys.
