Tad lapkričio viduryje keli politikai stos į lemiamą kovą atviruose, pirminiuose TS-LKD prezidento rinkimuose dėl konservatorių partijos nominacijos.
Įvertinę TS-LKD skyrių pasiūlytų kandidatų privalumus ir trūkumus naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai pabrėžė, kad galutiniame etape, siekiant išvengti „sostų karų“, kausis tik partijos vadovybės patvirtinti kandidatai, ir bus visiškai aišku, kas yra tas vienintelis partijos vadovybės favoritas.
Skyriai išreiškė savo valią
Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo TS-LKD vykdantysis sekretorius Martynas Prievelis, daugiausiai – 66 iš 70 – konservatorių skyrių prezidento rinkimuose siūlo dalyvauti premjerei Ingridai Šimonytei.
Konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą iškėlė 64 skyriai, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės – 62 skyriai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas buvo iškeltas 54 skyriuose, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas – 42-uose, o Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas – 41 skyriuje.
Skyriai taip pat iškėlė partijai nepriklausančiųjų Dalios Grybauskaitės, Arnoldo Pranckevičiaus ir Jono Vytauto Žuko kandidatūras. Apie galimybę dalyvauti konservatorių pirminiuose rinkimuose TS-LKD prezidiumas juos dar informuos.
Konservatorių skyrių keliamų kandidatų skaičius nebuvo apribotas – partijos nariai galėjo siūlyti visus, ką manė esant tinkamais kandidatuoti šiuose rinkimuose.
Tuo metu konkrečią datą, iki kada skyrių iškelti kandidatai turės apsispręsti dėl dalyvavimo pirminiuose rinkimuose, dar nustatys prezidiumas, tačiau, M.Prievelio teigimu, šis terminas neturėtų būti vėlesnis nei spalio 11 diena tam, kad kandidatai dar turėtų mėnesį kampanijai iki pirminių rinkimų.
Lapkričio 11–12 dienomis vyksiantys pirminiai rinkimai bus atviri – balsuoti už asmenį, kurį konservatoriai kels prezidento rinkimuose, galės ir partijai nepriklausantys žmonės.
„Atviruose rinkimuose gali dalyvauti visi partijos nariai, taip pats užsiregistravę asmenys, kurie pritaria mūsų partijos vertybėms, mūsų politikai ir kurie nepriklauso kitoms politinėms jėgoms“, – paaiškino M.Prievelis.
Ingrida Šimonytė
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius įsitikinęs, kad I.Šimonytė būtų racionaliausias konservatorių variantas prezidento rinkimuose.
„Labai aiškūs privalumai ir trūkumai, labai aiškios lubos, kurios dabar yra žemesnės nei pirmą kartą, kai ji kandidatavo į prezidentus, nes premjero postas nėra pats dėkingiausias, ir žmonės turi labai įvairią nuomonę apie valdančiąją daugumą.
Bet tai yra kandidatė, kuri bent patį TS-LKD elektoratą stipriai sutelktų ir galėtų plačiau tos paramos parankioti“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.
Tuo metu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas abejoja I.Šimonytės dalyvavimo galimybėmis – ne tik dėl jau turėtos karčios patirties, bet ir dėl kandidatavimo einant premjerės pareigas.
„Iš S.Skvernelio dalyvavimo prezidento rinkimuose, kai jis buvo dar premjeras, pamatėme, kad tai yra ne tik populiarumo, bet ir pareigų derinimo klausimas.
Kampanijos manevras yra ypatingai stipriai apribotas – pagal įstatymus gali tai daryti po penktos valandos vakaro arba iki aštuonių ryto. Jeigu I.Šimonytė nuvyktų į kokį renginį ar regioną, visi sakytų, kad ji naudojasi padėtimi, kodėl to neprižiūri VRK. Ji tam tikra prasme būtų surištomis rankomis“, – įvertino M.Lapinskas.
Gabrielius Landsbergis
„Mažiausiai tikiu versija, kad G.Landsbergis gali nuspręsti kandidatuoti į prezidentus“, – teigė M.Baltrukevičius.
Politologas įsitikinęs, kad su Landsbergio pavarde gero rezultato prezidento rinkimuose laukti neverta, be to, ir patį G.Landsbergį, eksperto manymu, labiau domina galimybė tapti Europos Komisijos nariu.
„Lietuvos kontekste dažnai pamirštame, kad prezidento įgaliojimai ir yra sutelkti į užsienio politiką, visgi, patirtis rodo, kad prezidento rinkimai laimimi pirmiausiai su kokia nors idėja nacionalinei politikai, o G.Landsbergis yra visa galva pasinėręs į užsienio politikos klausimus“, – pastebėjo jis.
M.Lapinskas svarstė, kad dalyvaudamas prezidento rinkimuose G.Landsbergis neturėtų, ką prarasti – pralaimėjimas jo reputacijai nepakenktų.
„Iš kitos pusės, pliusų irgi nesimato – kam jam reikėtų eiti į prezidento rinkimus, su kokiu tiklsu? Skyriams reikėjo įvardyti savo partijos pirmininką, bet tikimybė, kad jis dalyvautų, yra ypatingai maža“, – įsitikinęs M.Lapinskas.
Monika Navickienė
M.Baltrukevičius teigė nesistebintis, kad TS-LKD skyriai taip dažnai M.Navickienę įvardijo kaip galimą kandidatę į prezidentus, visgi, politologo vertinimu, nedidelis jos žinomumas neleistų jai surinkti tiek balsų, kaip, pavyzdžiui, I.Šimonytei.
„Dar kai buvo prasčiau žinoma nacionalinėje politikoje, ji buvo viena iš tų konservatorių, kurie daug važinėja po Lietuvą, bendrauja su skyriais. Jos reputacija partijoje visą laiką buvo labai ryški, ji buvo gerai žinoma eiliniams partijos nariams, o dabar gavo ir geriau matomą postą Vyriausybėje.
Bet apskritai bendras jos matomumas vis dar yra problema, nes naujausioje „Vilmorus“ apklausoje 48 proc. respondentų negali jos įvertinti nei teigiamai, nei neigiamai – reiškia, kad bendro žinomumo trūksta.
Aišku, TS-LKD galės į rinkimus mesti nemažus resursus – kandidatūrą dar galima labiau išsukti, bet visgi lubos būtų žemesnės negu I.Šimonytės atveju“, – dėstė politologas.
Tuo metu M.Lapinsko vertinimu, būtent šis gebėjimas kalbėtis ir yra pagrindinė priežastis, kodėl M.Navickienė galėtų turėti didžiausią potencialą tarp visų minėtų kandidatų.
M.Lapinsko manymu, M.Navickienė, taip pat, kaip ir G.Landsbergis, neturi ką prarasti – lūkesčiai dėl jų sėkmingo pasirodymo prezidento rinkimuose yra gana žemi.
„Tačiau skirtingai nuo G.Landsbergio, ji yra tamsus arkliukas. Ji yra viena iš tų retų konservatorių politikių, kurios sugeba kalbėtis, todėl jos potencialas iš šių kandidatų yra didžiausias“, – argumentavo jis.
Laurynas Kasčiūnas
Vertindamas L.Kasčiūno galimybes dalyvauti prezidento rinkimuose M.Lapinskas pastebėjo, kad didžiausias jo privalumas – įdirbis nacionalinio saugumo temoje – gali jam ir pakišti koją, nes konservatoriai galėtų nenorėti pasirodyti vieno klausimo partija.
„L.Kasčiūnas turi daug eterio nacionalinėje žiniasklaidoje – jis sugeba sudizaininti įvykius taip, kad atsidurtų įvykių sūkuryje. Matosi, kad jis kryptingai dirba savo įvaizdžio kūrimui.
Nors yra ir futbolo fanas, daugiavaikis tėvas, L.Kasčiūnas labiau matomas kaip vieno klausimo kandidatas, kuris kalba apie nacionalinį saugumą, migrantus, kariuomenę, ir tokiu būdu jis sugeba surišti nacionalinio saugumo iššūkius – karą Ukrainoje, A.Lukašenkos režimo grėsmes – su vidaus politika, su žmonių baime, kad užplūs pabėgėliai ar per sieną iš Baltarusijos atsikraustys irakiečiai.
Bet jis sugeba transformuoti poreikį nacionaliniam saugumui į kažkokius apčiuopiamus bunkerius, slėptuves ar mokymus. Jis ne tik kalba abstrakčius dalykus ar kokiu tanku pasivažinėja, bet sugeba padaryti taip, kad žmonės pajustų tą nacionalinio saugumo politiką“, – dėstė M.Lapinskas.
M.Baltrukevičius taip pat pastebėjo, kad L.Kasčiūnas nevengia pasisakyti tais klausimais, kurie yra prezidento prerogatyva.
„Tačiau prezidento rinkimai laimimi kitokiomis idėjomis – ne tomis, kur prezidentas iš tiesų turi galios svertų“, – pabrėžė politologas.
Arvydas Anušauskas
Tuo metu A.Anušausko padėtį konservatorių partijoje politologas pavadino „itin įdomia“. Nors A.Anušauskas yra vienas iš populiariausių politikų šalyje, pagal jį iškėlusių skyrių skaičių jis gerokai atsilieka nuo favoritų trejetuko.
Anot M.Baltrukevičiaus, A.Anušauskas yra populiarus politikas, bet nepatogus partijai kaip asmenybė, todėl nors ir galimai prezidento rinkimuose pasirodytų geriau nei I.Šimonytė, bet laimėti pirminius konservatorių rinkimus ir tapti partijos kandidatu jam būtų sudėtinga.
M.Lapinskas svarstė, kad per pastaruosius metus A.Anušauskas subrendo kaip politikas, parodė savo charakterį, tačiau lieka klausimas, ar jis turėtų energijos dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Jeigu L.Kasčiūnas energingai veikia, kiekvieną rytą atsikelia, pasižiūri į veidrodį, jo kaktoje atsiranda rūpesčio raukšlė, ir jis galvoja apie Lietuvą, tai kuo užsiima A.Anušauskas, žmonės gal nelabai žino.
Tačiau A.Anušauskas yra populiarus, sugeba išlaikyti kietesnio ir minkštesnio kalbėjimo balansą – artumo žmonėms, priimtinumo prasme jis yra arčiau M.Navickienės. Tai toks tėtušis, kuris niekam blogo nedaro ir visai smagu, kad pasėdėtų Daukanto aikštėje ir rūpintųsi, kad Lietuvai nieko neatsitiktų“, – juokavo M.Lapinskas.
Visgi, anot jo, norint dalyvauti pirminiuose rinkimuose, A.Anušauskui reikėtų komandos, palaikytojų partijos viduje, o kol kas ministrą palaikančių konservatorių nelabai matosi.
Paulius Saudargas
Tuo metu P.Saudargas, anot M.Lapinsko, susiduria su priešinga problema – jam netrūksta palaikymo partijos viduje, tačiau jis neturi tokio populiarumo visuomenėje.
„Partijoje P.Saudargas yra gerokai populiaresnis nei visuomenėje. Nors jis laimėjo vienmandatėje apygardoje Vilniuje, nesu tikras, ar didžioji dalis tautos jį labai gerai žino“, – svarstė M.Lapinskas.
Komunikacijos ekspertas pastebėjo, kad atstovaudamas krikdemišką flangą, jis sugebėjo suburti žmones taip, kad nemažai skyrių jį iškėlė.
„Jeigu jis laimėtų pirminius rinkimus, jis pats nieko neprarastų, bet jei jis iš tiesų atstovauja tam krikdemiškajam flangui, tai, galimas daiktas, kad partija per tikruosius prezidento rinkimus šita krikdemiškąja ašaka ir paspringtų“, – spėjo M.Lapinskas.
Tuo metu M.Baltrukevičius kalbėjo, kad P.Saudargo profilis – labai panašus į L.Kasčiūno, privalumai ir trūkumai – beveik identiški.
Kaip atrodys finalas?
M.Baltrukevičius spėjo, kad pirminiuose rinkimuose lapkritį dėl nominacijos prezidento rinkimuose varžysis I.Šimonytė arba M.Navickienė prieš L.Kasčiūną arba A.Anušauską.
Visgi, politologas įsitikinęs, kad į paskutinį etapą jau išeis taip partijos vadovybės suderinti varžovai, kad nekiltų aršių kovų partijos viduje ir kad partiečiams būtų aišku, prie ko linksta pati partijos vadovybė.
„Nebus taip, kad kandidatuos I.Šimonytė ir M.Navickienė – bus derinimas partijos viršūnėse, kas galėtų būti pagrindinis kandidatas į prezidentus, kad nebūtų situacijos, kai tie pirminiaI rinkimai virsta sostų karais, intrigomis, kurios atneštų partijai žalos.
Suderinimas bus toks, kad eiliniam partiečiui būtų aišku, ką G.Landsbergis ir partijos vadovybė įsivaizduoja kaip tinkamiausią kandidatą į prezidentus“, – dėstė M.Baltrukevičius.
„Bus vienas kandidatas, kuris labai akivaizdžiai dera prie dabartinio partijos elito, ir kitas – iš krikdemiškojo flango, arba A.Anušauskas, kurį sunku aiškiai priskirti vienam ar kitam flangui“, – pridūrė jis.
Tuo metu M.Lapinskas spėjo, kad pirminiuose rinkimuose dalyvaus M.Navickienė ir tada kandidatas, kuris pasiskelbs pirmesnis.
„Jei A.Anušauskas pasakys, kad dalyvauja, nesu tikras, kad L.Kasčiūnas šoks į trasą ir mėgins pakirsti A.Anušauską ant posūkio. Jei pirmas apie dalyvavimą paskelbs L.Kasčiūnas, tada turbūt A.Anušauskas dalyvauti nenorės.
Gali būti, kad P.Saudargas dalyvaus, kad sustiprintų savo poziciją partijoje, ir tada arba A.Anušauskas, arba L.Kasčiūnas, priklausomai nuo to, kuris pirmas pasakys“, – įvertino M.Lapinskas.
