Už šią iniciatyvą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 8, susilaikė 9 parlamentarai.
Palaikyti kreipimąsi į KT ragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė akcentavo, kad tai yra svarbu, nes KT išaiškinimas užkirstų kelią nemažai daliai spekuliacijų dėl dokumento prieštaravimo Konstitucijai.
„Kol mes nežengsime šito žingsnio, tol mes amžinai gyvensime spekuliacijose. Nes jeigu šio kreipimosi nebus, tai tuomet tikrai daug žmonių, kurie leidžia sau turėti nuomonę apie tai, kas parašyta Konstitucijoje, nepaisant dažnai ir KT išaiškinimo, jie vis dėlto naudosis proga manipuliuoti ar sakyti, kad kažkas šioje konvencijoje Konstitucijos neatitinka“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai neratifikuoja konvencijos savaime, niekaip nepadaro jos Lietuvoje galiojančia. Dėl to Seimas vis tiek turėtų apsispręsti atskirai ir tuomet jau galima būtų diskutuoti, kiek konvencijos tekstas yra priimtinas ar nepriimtinas kuriai daliai Seimo narių“, – taip pat akcentavo ji.
Ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį, kad pagrindo tokioms spekuliacijoms suteikė ir netikslus konvencijos vertimas, kuris šiuo metu jau yra patikslintas.
„Labai svarbus aspektas nelabai vykusių diskusijų apie šią konvenciją yra susijęs ir su buvusiu nelabai vykusiu šios konvencijos vertimu, kuris dabar yra patikslintas ir kuris, mano supratimu, žymiai aiškiau atspindi konvencijos esmę. Tai siūlau palaikyti kreipimąsi, siūlau nebijoti, kad KT išsklaidys abejones“, – teigė I. Šimonytė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį žurnalistams taip pat akcentavo, kad kreiptis į KT išaiškinimo yra racionalus kelias, kurį pasirinko ir kai kurios kitos valstybės.
„Labai tikiuosi, kad pakaks. Pati pristačiau šį nutarimo projektą, jis yra ganėtinai neutralus, tai yra tiesiog žingsnis, kreipimasis į KT kaip nešališką arbitrą, kuris ir pasisakys, ar tos baimės, abejonės dėl Stambulo konvencijos yra pagrįstos“, – antradienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Yra valstybių, kurios nuėjo tokiu keliu – kaimyninė Latvija – ir aš manau, kad tai yra racionalus kelias, vertinant tai, kad visuomenėje vis dar nekyla abejonės ir baimės dėl šios konvencijos“, – pridūrė ji.
Opozicijos atstovai Stambulo konvencijoje kritikavo „genderistines“ idėjas
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas teigė manąs, kad Stambulo konvencija yra perteklinis dokumentas, nes, pasak jo, jame yra įrašyta sąvoka „socialinė lytis“.
„Esu tikras, kad Stambulo konvencija yra perteklinis dokumentas, nes joje yra ne tik kalbama apie apsaugą nuo smurto, bet ir vartojamos kitos kontroversiškos sąvokos kaip „socialinė lytis“, neturinčios nieko bendro su moterų apsauga“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo A. Gedvilas.
Politikas akcentavo, kad šiuo metu Lietuva turi pakankamą teisinį reglamentavimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje.
„Manau, kad Lietuvoje nereikalinga Stambulo konvencija, nes yra pakankamas teisinis reglamentavimas, saugantis tiek moteris, tiek vyrus ir vaikus nuo smurto artimoje aplinkoje. Priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Baudžiamojo kodekso pakeitimai, Administracinių nusižengimų kodeksas ir panašiai“, – sakė A. Gedvilas.
„Esu įsitikinęs, kad tai yra labiau simbolinis veiksmas, siekiant patenkinti mažųjų valdančiosios koalicijos partnerių interesus. Todėl svarbiausias klausimas, į kurį mes šiandieną turėtume atsakyti, ar Stambulo konvencija apskritai Lietuvai yra reikalingas dokumentas ir ar verta apkrauti KT teisėjus, kuriems darbo tikrai netrūksta“, – taip pat akcentavo jis.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės narys Mindaugas Puidokas taip pat neslėpė dokumente įžvelgiantis „genderizmo“ grėsmę.
„Lietuva turėtų būti toje pusėje, kurioje yra dauguma mūsų valstybės žmonių. O dauguma mūsų valstybės žmonių nepalaiko genderinės ideologijos, nepalaiko tapatybės pasirinkimo pagal nuotaiką ir palaiko to, ką skelbia Stambulo konvencija – kad mūsų vaikai turėtų būti mokomi apie dviejų princų meilę ir kad tai turėtų tapti norma darželiuose ir mokyklose“, – akcentavo jis.
Nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, KT būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
ELTA primena, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo buvo priimta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule. 2013 m. birželio 7 d. ją pasirašė Lietuva. 2018 m. prezidentas dekretu pateikė ją ratifikuoti Seimui, tačiau iki šio tai nėra padaryta.
