„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas S.Spurga įvertino, kokią įtaką Seimo nariams turės paaiškėjusi informacija, ir kodėl vienas po kito Seimo salėje atsiranda su Komunistų partija susiję klausimai.
Kas įvyko?
Antradienį parlamentarai svarstė dėl prievolės kandidatams į Seimą, Prezidentūrą, Europos Parlamentą ir savivaldą deklaruoti buvusias ir esamas priklausomybes politinėms organizacijoms, taip pat – buvusioms Komunistų partijoms (SSKP, LKP (SSKP) ar LKP) ir nurodyti jose eitas pareigas. Tokia informacija atsirastų ir rinkimų plakate.
Seimo nariai po svarstymo šiai iniciatyvai pritarė, tad projekto dar laukia paskutinė – priėmimo stadija.
Tačiau taip pat antradienį naujienų portalas 15min paviešino, kad iš viso šiuo metu Seime dirba 20 buvusių Komunistų partijos narių, nors dauguma parlamentarų apie savo praeitį Komunistų partijoje nenurodė.
Komunistų partijai priklausė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, taip pat Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Liudas Jonaitis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė, Algimantas Dumbrava.
Komunistų partijos sąrašuose rasta ir dabartinės Seimo valdančiosios daugumos atstovų –Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis Kęstutis Masiulis ir Algis Strelčiūnas bei Laisvės partijos frakcijos narys Artūras Žukauskas.
Skirtis nėra aiški
Laidos metu politologas S.Spurga pastebėjo, kad Komunistų partijai priklausė beveik visų Seimo frakcijų atstovai, tad nėra aišku, kam šių klausimų inicijavimas iš tiesų naudingas.
„Įdomu tai, kad buvę ir dabar išaiškinti Komunistų partijos nariai labai tolygiai pasiskirsto po visas partijas – atrodo, kad pradėtas žaidimas, bet aiškių laimėtojų kažin, ar bus“, – svarstė politologas.
Anot jo, sužinoti istoriją, politikų praeitį, yra įdomu, tačiau objektyvaus politikų veiklos vertinimo vien priklausymo Komunistų partijoje faktas neatskleis.
„Gana akivaizdi problema yra ta, kad ta linija tarp gerų ir blogų, arba tų, kurie buvo piktybiški, kenkė ir kolaboravo, ir tų, kurie bandė kažką sukurti, jei tą liniją brėšime, kažin, ar ji eis vien pagal vieną formalų kriterijų – partijos narystės bilietą.
Galbūt buvo kokie saugumiečiai, kolaborantai, kurie visai nebuvo partijos nariai, o gal kai kurie partijos nariai rado būdų kūrybingai prisidėti prie kultūros, ar vykdė kokias iniciatyvas“, – svarstė politologas.
„Daug kur biografijose parašyta, kad stodami į partiją jie buvo aktyvūs komjaunuoliai, bet žinome sovietinę tikrovę – kad tai buvo prirašymo tikrovė, buvo galima ir sumeluoti tas veiklas. Dabar gal ausys rausta, bet tuo laiku visi rašydavo į tas anketas, girdavosi“, – pridūrė jis.
Visgi, S.Spurga svarstė, kad išaiškėję faktai apie tam tikrų politikų priklausymą Komunistų partijai neprivers rinkėjų nuo jų nusisukti.
„Gal yra taip, kad tie ambicingesni žmonės, kurie tam tikru būdu mėgino save išreikšti sistemoje, jie kaip tik dažniau įkliūdavo į tas partines pinkles, bet ir dabar jie išlieka aktyvesni.
Suprantama, kad tiek dešimtmečių praėjus Lietuvoje, jie jau turi visiškai kitą savo biografiją, yra padarę daug darbų, yra žinomi, kaip asmenybės, ir tai rinkėjams yra svarbiau pasirenkant negu tai, kad jie kažkada kažkur suklydo“, – spėjo politologas.
„Įdomesnė situacija buvo su prezidentu, bet matome, kad prezidento reitingų tai nepaveikė, tai Seimo nariams įtaka bus dar mažesnė“, – pridūrė jis.
Nori įvertinti
Dalis konservatorių partijos narių Seimo rudens sesijos metu taip pat siūlo svarstyti Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija, atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, trėmimus ir masines represijas.
S.Spurga įsitikinęs, kad šis klausimas lietuviams nėra itin aktualus – didžioji dalis žmonių, politologo manymu, dėl tokio klausimo tik gūžčiotų pečiais.
„Tas klausimas jau nublukęs, jo reikšmė – apsitrynusi. Kai girdime šį klausimą, norom nenorom kyla kitas klausimas – kodėl tik dabar susiimta, ką visai tai reiškia?
Jei daugelio žmonių paklaustume, dalis gūžščiotų pečiais, dalis sakytų, kad atsižvelgs balsuodami (...), bet iš esmės nemanau, kad būtų labai reikšminga svarstyti šį klausimą“, – kalbėjo S.Spurga.
Politologas svarstė, kad šį klausimą keldami Seimo nariai galimai negali pasigirti kitais pasiekimais, todėl tokiu būdu siekia papildomo eterio laiko.
