Šalį per trejus dešiniųjų valdymo metus purtė ir drebino įvairios negandos, dažnu atveju kildinamos iš svetur ir objektyviai neišvengiamos.
Vis dėlto dabartinė valdžia turėjo išskirtinį gebėjimą bėdų prisidaryti ir pati, kartais lygioje vietoje. Galbūt dėl to ilgainiui pelnė krizdirbių vardą. Atrodo, visai pagrįstai.
Užtenka prisiminti dėl vadinamojo čekiukų skandalo Vyriausybės pamatus vasaros pradžioje sudrebinusią krizę, kai iš posto karščiavusis trauktis premjerė I.Šimonytė vėliau atvėso.
Šiai krizei nuslopus rudenį užslinko dar viena – pažadų krizė, grasinanti virsti menkais atlyginimais ir perpildytomis klasėmis nepatenkintų mokytojų streikais.
Vargu ar jų įmanoma išvengti neatrišus pinigų kapšo, o to daryti lyg ir neketinama. Tiesa, vis dar yra šiokia tokia tikimybė, kad mokytojai patikės būsimu valdžios dosnumu. Juk daugybę kartų buvo patikėję anksčiau.
Galima piktintis, jog pedagogų reikalavimai nerealistiniai, galima lieti tulžį, kad jie nepaiso susitarimų, politikuoja ar net meluoja. Bet jie turi teisę jaustis apgaudinėjami ir net streikuoti. O kada tai daryti geriau, jei ne prieš rinkimus?
Vargu ar apskritai buvo įmanoma išvengti pažadų mokytojams krizės, kurią lipdė ir konservatoriai. Bet pastarieji turėjo galimybę bent jau nebūti tapatinami su ja vieni – juk pažadų pyragą mokytojams kepė visi.
Tačiau šią galimybę nugvelbė interneto platybėse prasižiojęs šį pyragą raikančios finansų ministrės G.Skaistės sutuoktinis. Nors dešiniųjų vadovybė suskubo atsižegnoti nuo užgaulių A.Skaisčio pasakymų apie ištižusius ir verkšlenančius mokytojus, ko gero, būtų sunku atrasti patikėjusiųjų, kad tai tėra atskira vieno konservatoriaus nuomonė.
Dažnu atveju užstalės kalbos būna nuoširdesnės ir tikresnės nei rėžiamos iš tribūnos. Be to, panašu, kad A.Skaisčio ranką vedžiojo ne vien nelabasis.
Socialiniuose tinkluose plūsdamas mokytojus ministrės vyras toks drąsus galėjo būti ir todėl, kad turbūt kuo puikiausiai jautė bendrą streikininkams nepalankią partiečių nuotaiką.
Bet kokiu atveju konservatoriams bus nelengva paneigti, kad dėl mažų algų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rūmus šturmavusiems mokytojams arbatą ir picas anksčiau nešęs A.Skaistys neįgarsino dabartinės valdžios minčių. Ypač kai kilus skandalui finansų ministrė visą laiką kukliai pratylėjo.
Ar G.Skaistei derėjo reaguoti kitaip? Gal netgi atsistatydinti? Greičiausiai iš jos premjerė to nė nereikalautų. Ir ne tik todėl, kad G.Skaistė neturi atsakyti už savo vyro paistalus virtualioje užstalėje.
Sutramdyti klaviatūros riterius – bergždžias reikalas. Konservatoriai jau turėjo progų tuo įsitikinti. Antai toks G.Landsbergio svainis L.Andriulis netrukus po pirmojo rinkimų į Seimą turo buvo sudrebinęs socialinius tinklus savo naktinėmis įžvalgomis apie pirmuosius būsimos valdžios darbus.
Dar nepasibaigus rinkimų vajui šis veikėjas džiūgaudamas pranešė, kad į valdžią atėję konservatoriai ir liberaliosios jėgos imsis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms bei pašalpoms ir lengvesnės imigracijos.
Nežinia, kaip G.Landsbergio svainio svarstymai galėjo paveikti antrojo rinkimų turo rezultatus, bet konservatoriams jie nebuvo ypač džiuginantys.
Į L.Andriulio kalbas tada buvo priverstos reaguoti net trys Landsbergių kartos. Jomis viešai piktinęsis V.V.Landsbergis tąsyk pastebėjo, kad sūnaus svainis vakarodamas dažnai primaigo klavišus, prirašydamas įvairių nesąmonių, ir net ragino jo sutuoktinę slėpti kompiuterį.
Kaip ir A.Skaisčio atveju, feisbuke išsakytos L.Andriulio mintys greitai buvo ištrintos, o konservatoriai gynėsi su jomis neturintys nieko bendra. Bet oponentai suskubo pasinaudoti kilusiu triukšmu.
Finansų ministrės sutuoktinio klaviatūra iškoštas pyktis jau irgi sugrįžta bumerangu. Regis, daugiau atjautos „komuniagomis“ ir „broileriais“ išvadinti mokytojai sulaukė net iš tų, kurie į jų pretenzijas valdžiai anksčiau žiūrėjo atsargiai.
Greitai bus žinomas ir konservatorių etikos prievaizdų sprendimas dėl A.Skaisčio. Bet klausimas, ar sutuoktinio kalboms apie mokytojus pritaria ir finansų ministrė, ar politikė turi kitokią nuomonę ir kokia ji, lieka įžūliai atviras.
