„Už“ kreipimąsi į KT balsavo 60 Seimo narių, „prieš“ – 17 , susilaikė 11 parlamentarų.
A.Armonaitė: užtenka pataikauti tamsai
Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad Stambulo konvencijos nagrinėjimas yra apaugęs įvairiais mitais, legendomis ir dezinformacija, o visa tai nukreipia mūsų dėmesį nuo esmės.
„Problema yra labai paprasta – smurtas artimoje aplinkoje yra vis dar mūsų kasdienybė.
Štai keletas skaičių: vien per du paskutinius vasaros mėnesius policija sulaukė apie 5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. 3,5 tūkst. smurtavusių asmenų policijai įteikė orderius laikinai pasišalinti iš namų ir laikytis atokiau nuo savo artimųjų, kuriems kelia grėsmę. Net 8 iš 10 smurtą patyrusių asmenų yra moterys, reikšminga dalis – vaikai.
Klausimas, kolegos, ar tai yra problema? Aš manau, kad tai yra milžiniška problema. Ir tai yra daug didesnė problema negu kultūriniai karai, negu noras pasirodyti savo rinkėjams, negu noras susireikšminti ir per neapykantą statyti savo elektoratą.
Aš manau, kad šitą konvenciją turėjome ratifikuoti jau seniai. Turėjome būti kartu su Ukraina, kartu su Vakarų sąjungininkėmis, mūsų vertybių sąjungos narėmis. Tačiau mes to nepadarėme, nes pataikavome mitais ir fobijomis“, – pareiškė A.Armonaitė.
Politikė ragino parlamentarus palaikyti kreipimąsi į KT, pabrėždama, kad „užtenka pataikauti tamsai“.
Tiesa, tokie raginimai neįtikino dalies opozicijos. Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad valdantieji kreipėsi į KT jau žinodami, kokia bus jo išvada.
„Matyt, per 30 metų pirmą kartą KT pasieks kreipimasis, kuomet besikreipiantys asmenys yra įsitikinę, kad nėra prieštaravimo Konstitucijai, bet vis tiek kreipiasi, nes turi tam tikrų politinių, pragmatinių, rinkiminių ar kitokių motyvų“, – sakė A.Širinskienė.
Seimo narė pasigedo pagarbos KT.
„Man yra labai apmaudu, kad valdančioji dauguma, kurią dabar turime, peržengė trapią ribą, nes išties niekas anksčiau iki jų nedrįso į savo politikavimą, rinkimų kampaniją įvelti KT“, – kritikavo ji.
M.Danielė sulaukė įžūlaus V.Valkiūno atsako
Audringą kalbą rėžė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.
„Kol jūs šiandien trypčiojate vietoje, kol pezat nesąmones iš savo mikrofonų, kasdien kenčia žmonės. Ir aš žinau, ką reiškia būti toje šeimoje, kurioje yra smurtas, ir aš žinau, ką reiškia matyti ekranuose jus, kalbančius apie tai, kad smurtas neegzistuoja, viską jau esame padarę, visus apgynę, laukti šitų sprendimų ir jų nesulaukti dešimtmečiais. Aš žinau, ką reiškia žinoti, kad valstybė tavęs negina“, – kalbėjo M.Danielė.
Jos teigimu, Lietuva vis dar nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos, nes per ilgai leido „sklisti pezalams“.
„Šiandien turime padaryti viską, kad šita pezalų diskusija baigtųsi, mes padėtume jai tašką ir darytume viską, kaip valstybė, kad išgyvendintume smurtą kartą iš visiems laikams iš tų namų, kuriuose tas smurtas veisiasi“, – ragino politikė.
Į M.Danielės žodžius sureagavo parlamentaras Valdemaras Valkiūnas, aiškindamas, esą Stambulo konvencija yra „LGBT biznis“.
„Užuojauta Morganai, įstrigusiai vaikystės nuoskaudose. Kaip tik čia po Seimą vaikšto psichologijos profesorius Gediminas Navaitis, manau, kad jis jums, gerbiama Morgana, gali suteikti konsultacijas, jog jūs iš tų vaikystės skriaudų bei nuoskaudų išeitumėte.
Ne į KT reikia kreiptis, o pas psichiatrus ir psichologus“, – nurodė V.Valkiūnas.
Nutarimo projekte nurodoma, kad KT prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – konkrečiau, dokumento normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą pasirašė Seimo pirmininkė, premjerė Ingrida Šimonytė, konservatorių seniūnė Radvilė Morkūnatė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas bei socialdemokratų frakcijos vadovė Orinta Leiputė.
Kitų opozicinių frakcijų lyderiai šios iniciatyvos nepalaikė.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
