Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kiekvieną kartą, kai Stambulo konvencija svarstoma Seime, parlamentarai gauna daugybę piliečių laiškų, raginančių gerbti Konstituciją, tad toks KT išaiškinimas, anot jos, leistų atsakyti į visuomenes baimes.
„Tokiais klausimais labai dažnai oponentai kalba apie tai, kad diskusija yra nepakankama, kad trūksta argumentų.
Štai Stambulo konvenciją užsienio reikalų ministras pasirašė Lietuvos vardu dar 2013 metais – mes jau 10 metų esame Stambulo konvencijos dalimi, bet nesame jos ratifikavę.
Deja, argumentai prieš ratifikavimą yra vis tie patys – yra daug baimių, daug nerimo dėl šios konvencijos, išplaunamas jos pagrindinis tikslas – kova su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Politikės manymu, kreipimasis į KT yra racionalus žingsnis, siekiant išsklaidyti abejones ir baimes.
„Nes kiekvieną kartą, kai užeina kalba apie Stambulo konvencijos svarstymą Seime, ne tik aš, bet ir kiti Seimo nariai gauna labai daug laiškų, kuriuose mes esame raginami gerbti Konstituciją ir nepriimti sprendimų, kurie jai prieštarauja.
Manau, labai svarbu, kad į šiuos klausimus būtų vieną kartą atsakyta – tokia ir yra to kreipimosi idėja“, – paaiškino Seimo pirmininkė.
Kiek anksčiau už kreipimąsi į KT pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kol mes nežengsime šito žingsnio, tol mes amžinai gyvensime spekuliacijose. Nes jeigu šio kreipimosi nebus, tai tuomet tikrai daug žmonių, kurie leidžia sau turėti nuomonę apie tai, kas parašyta Konstitucijoje, nepaisant dažnai ir KT išaiškinimo, jie vis dėlto naudosis proga manipuliuoti ar sakyti, kad kažkas šioje konvencijoje Konstitucijos neatitinka“, – sakė I.Šimonytė.
„Tai neratifikuoja konvencijos savaime, niekaip nepadaro jos Lietuvoje galiojančia. Dėl to Seimas vis tiek turėtų apsispręsti atskirai ir tuomet jau galima būtų diskutuoti, kiek konvencijos tekstas yra priimtinas ar nepriimtinas kuriai daliai Seimo narių“, – taip pat akcentavo ji.
Primename, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
