„Pirmiausiai aš noriu, kad labiau būtų atkreiptas dėmesys į tai, ką Lietuva jau padarė, kaip ir kitos regiono šalys. Mes turime atsižvelgti į tai, kad mūsų žmonės, mūsų šalis priėmė labai daug žmonių iš Ukrainos, bėgančių nuo karo baisumo, iš Baltarusijos, bėgančių nuo režimo baisumo“, – ketvirtadienį žurnalistams Molėtuose sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, mechanizme nepakankamai atsispindi Lietuvos indėlis priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos ir nuo režimo politinio prieglobsčio prašančius baltarusius.
„Manau, kad tai kol kas nepakankamai adekvačiai atspindėta šiame solidarumo mechanizme, kadangi tai yra lygiai tokie patys žmonės kaip ir iš kitų Viduržemio jūros kraštų ir jie bėga – skirtingai nuo tų žmonių –nuo realaus karo, kuriame yra visos su tuo karu susijusios baisybės“, – akcentavo G. Nausėda.
„Taip kad jau šiandieną galima padėkoti Lietuvos žmonėms už svetingumą, už pasirengimą padėti nelaimėje atsidūrusiems žmonėms ir apie tai mes pirmiausiai turėtume kalbėti“, – pridūrė jis.
Naujoje ES migracijos politikoje numatoma, jog kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Balsavime dėl bendro tarybos požiūrio Lietuva, Slovakija, Bulgarija ir Malta susilaikė, o Lenkija ir Vengrija balsavo prieš.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuva vietoje sprendimo išmokėti apie 3 mln. eurų galėtų rinktis kitą alternatyvą – priimti nustatytą migrantų kvotą.
