„Galėčiau, kaip sako, rantinti (piktintis - liet.), ir jeigu rantinčiau, tai pasiūlyčiau dar į tas pamokas įtraukti ir dalį biologijos pamokų, kurios aiškina Darvino teoriją, nes irgi ne visiems ta teorija yra priimtina – bet tai yra rantinimas, tai taip ir supraskite.
Kalbant apie šį klausimą rimtai, man atrodo, kad ir šiandien niekas netrukdo tose pamokose šiais klausimais kalbėti“, – įvertino I.Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, kad Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa pradėta ruošti 2020 metais, kada buvo atnaujinamos visos programos – tada iš tiesų įvairios programos dalys buvo išdėliotos po įvairias pamokas, kaip siūloma ir dabar.
„(Dabar – aut.past.) jos sudėtos į nuoseklią programą, mokytojai turi nuoseklų mokymą, kaip to mokyti. Kodėl dabar vėl reikėtų vieną gabalą išimti ir padėti į programą mokytojams, kurie nėra apmokyti to mokyti – aš nelabai žinau“, – kalbėjo premjerė.
Premjerės teigimu, Seimo opozicija, kalbėdama apie Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą, manipuliuoja visuomenės emocijomis, nesupratimu, nežinojimu.
„Nesu tikra, kiek žmonių iš tiesų paskaitė programą ir toje programoje konkrečiai rado kažką netinkamo. O kalbų apie programą, akivaizdu, kad prisiklausę yra daug kas, bet kalbos apie programą tai nėra programa – reikėtų atsisėsti ir perskaityti programą, ir ten tikrai nieko nei baisaus, nei pavojingo nėra.
Noriu priminti, kad kiekvieną kartą, kai kyla koks nors skandalas, susijęs su pedofilija, visą laiką yra klausimas, kaip vaikams paaiškinti, kaip išmokyti vaikus, kaip jiems padėti suprasti, koks suaugusiojo elgesys yra netinkamas.
Ir man atrodo tada visi, pozicija ir opozicija, sutinka, kad yra labai svarbu, kad reikia būtinai tai daryti. Dabar staiga, kai tai mokykloje jau pradėta daryti, kažkam atrodo, kad tai neatitinka jų religinių ar kažkokių etinių įsitikinimų“, – įvertino premjerė.
V.Čmilytė-Nielsen: lytiškumo tema užima tik nedidelę programos dalį
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė nepalaikysianti opozicijos siūlymo lytiškumo ugdymą integruoti į tikybos arba etikos pamokas.
„Ši programa buvo rengiama nuo 2019 metų, ta gyvenimo įgūdžių programos versija, kuri dabar yra, yra ketvirtoji versija. Ji gimė po labai ilgų diskusijų su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis.
Taigi, šiandien teigti, kad nebuvo įtrauktos kažkokios svarbios grupės, kad nebuvo konsultacijų ar kad ši programa yra šios koalicijos kažkoks kūdikis, yra netiesa“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Politikė pabrėžė, kad lytiškumo tema užima tik nedidelę Gyvenimo įgūdžių programos dalį.
„Tai yra ne vienerius metus ir net ne vieną kadenciją ruoštas dalykas, ir jame lytiškumo, kuris, kaip čia gąsdina dalį Seimo narių, kurie galbūt norėtų 2024 metais tapti Seimo nariais, užima tik nedidelę dalį, tik 10 procentų“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį kelios dešimtys Nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos atstovų susirinko prie Seimo protestui dėl Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos.
Asociacija ragino ministeriją stabdyti šią programą, nes, anot jų, programoje įtvirtinamas visuomenei ir tėvams nepriimtinas požiūris į lytiškumą ir žmogaus asmenį, yra nepasiruošta jos įgyvendinimui, taip pat nėra jos dėstymui parengtų mokytojų.
Netrukus po šio mitingo turėtų įvykti ir Lietuvos gėjų lyga (LGL) organizuojamas mitingas. LGL ketina Seimo nariams pasiųsti žinutę, kad laikas keisti įstatymus, ribojančius su LGBT bendruomene susijusią informaciją.
Vertindama prie Seimo ketvirtadienį vykstančius mitingus Seimo pirmininkė teigė, kad jie – demokratijos išraiška. Tiesa, Seimo pirmininkė nurodė ketvirtadienį susitinkanti tik su vieno mitingo organizatoriais.
„Su LGL susitiksiu, nes jų užklausa buvo gauta tikriausiai jau prieš mėnesį, buvo suderintas susitikimo laikas. Taip sutapo, kad šiandien daugiau protestų negu vienas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Visgi, Seimo pirmininkė neatmetė galimybės susitikti ir su kita protestuotojų puse – su Nacionaline tėvų ir šeimų asociacija.
„Jeigu būtų prašymas, tai svarstyčiau – susitinku su tais, kurie užklausą atsiuntė susitikimui, ir su kuo buvo derintas laikas“, – pabrėžė politikė.
Gyvenimo įgūdžių ugdymo programai oponuojantys politikai ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Švietimo įstatymo pataisas, siūlančias sprendimą dėl visuomenėje pasipriešinimą sukėlusios Gyvenimo įgūdžio programos.
Projekto autoriai mano, kad vienas iš sprendimų galėtų būti su lytiškumu susijusių temų integravimas į tikybos arba etikos pamokas, kurios šiuo metu yra dėstomos mokyklose.
Jeigu Seimas pritartų, lytiškumo ugdymas būtų integruotas į dorinio ugdymo programą. Taigi, tėvai galėtų pasirinkti, ar jų vaikai mokytųsi pagal tikybos ar etikos pamokoms pritaikytą programą.
Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu. Valdančiosios daugumos lyderiai taip pat skeptiškai įvertino priekaištus, kurie buvo skirti minėtai programai. Visgi dalis savivaldybių merų išreiškė kritiką ir nepasitikėjimą startavusia programa, o Prezidentūra užsiminė apie galimybę atidėti šios iniciatyvos įgyvendinimą.
