Po teisėsaugos smūgių Latvijoje – nelengvos partnerių paieškos Lietuvoje

Pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų įmonių Baltijos šalyse grupė „Civinity“ paskelbė platinsianti naują obligacijų emisiją.

 „Civinity“.<br> T. Bauro nuotr.
 „Civinity“.<br> T. Bauro nuotr.
 D. Jacka.<br> Pranešimo siuntėjų nuotr.
 D. Jacka.<br> Pranešimo siuntėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Aistė Kurauskaitė

Sep 28, 2023, 6:31 PM, atnaujinta Sep 28, 2023, 6:32 PM

Toks pranešimas buvo išplatintas savaitės pradžioje, praėjus kelioms dienoms po to, kai po vasaros atostogų grįžęs Rygos teismas vėl pradėjo nagrinėti vieninteliam „Civinity“ akcininkui iškeltą bylą dėl galimo pinigų plovimo kartu su grupe kitų Latvijos verslininkų ir biurokratų.

Trūksta lėšų?

Apie tai, kad „Civinity“ įkūrėjas ieško investuotojų savo imperijai kalbėta dar pernai, verslo konferencijos „Lūžio taškas“ užkulisiuose. Konferencijoje verslininkas turėjo pasirodyti tuo pat metu, kai Rygos teisme vyko jo bylos nagrinėjimas. Į teismą jis tąkart neatvyko dėl ligos.

Tarp galimų investuotojų tuomet buvo minimi stambių nekilnojamojo turto bei kitų Lietuvos įmonių pavadinimai, tačiau jų atstovai atsisakė komentuoti, ar yra sulaukę D.Jackos siūlymo bendradarbiauti.

Įmonių grupės „Civinity“ pranešime skelbiama, jog viešą naujos emisijos obligacijų platinimą planuojama pradėti rugsėjo pabaigoje. Obligacijų emisijos sąlygos kol kas nepaskelbtos.

Bendrovė skolintis į obligacijų rinką eina ne pirmą kartą. Pirmoji emisija buvo išplatinta 2021 metais, naujai išleistas bendrovės obligacijas įtraukus į „Nasdaq Vilnius“ administruojamą alternatyviąją vertybinių popierių rinką „First North“.

Tąkart bendrovė pritraukė 8 mln. eurų, siūlydama privatiems ir instituciniams investuotojams 5 proc. metinių palūkanų grąžą.

Partneriu tapo bankas

Ir 2021 metais, ir dabar viešas obligacijų emisijos platinimas rengiamas kartu su Šiaulių banku.

Įmonės pranešime teigiama, kad po paskutinio viešo obligacijų emisijos platinimo „Civinity“ apyvarta išaugo 52 proc. – nuo 48,63 mln. eurų 2021 metais iki 74,16 mln. eurų 2022 metais.

„Civinity“ akcininko ir valdybos pirmininko D.Jackos teigimu, ir toliau bus koncentruojamasi į plėtrą, paslaugų spektro plėtimą bei kokybės gerinimą.

„Daug dėmesio skirsime mūsų klientų energetiniam efektyvumui per daugiabučių modernizavimo projektus ir investicijas į žaliąją energiją“, – tikino D.Jacka.

Jis nurodė, kad pernai „Civinity“ baigė komercinius ir gyvenamuosius pastatus prižiūrinčių įmonių „Inservis“, „Priemiestis“ ir „Jurita“ akcijų įsigijimo procedūras, taip pat įsigijo laisvai samdomų statybos specialistų platformos kontrolinį akcijų paketą.

Vadove paskyrė seserį

Skelbiama, kad šiuo metu „Civinity“ jungia daugiau nei 30 įmonių, kurios prižiūri 10 mln. kvadratinių metrų gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų ir yra įdiegusios kelis tūkstančius inžinerinių sistemų skirtingose Europos miestuose.

Tačiau įmonių grupės viduje vykstantys pokyčiai specialistams kelia įtarimų, kad bandoma išvengti atsakomybės dėl Latvijoje pareikštų kaltinimų.

Birželio mėnesį grupės „Civinity“ generalinį direktorių D.Jacką pakeitė jo sesuo Virgeda Jackaitė.

Vienintelis „Civinity“ akcininkas D.Jacka tuomet teigė, kad vadovo posto perdavimas jauniausiai, 30-metei, seseriai Virgedai buvo seniai planuotas žingsnis.

Iš pareigų pasitraukė ir įmonių grupės finansų direktorius, todėl visas „Civinity“ finansines ataskaitas pasirašė pats akcininkas D.Jacka.

Įmonės keitė pavadinimus

Audito bendrovės parengtoje finansų ataskaitoje pažymėta, jog pastaruoju metu itin daug pokyčių įvyko Latvijoje, kur D.Jacka ir yra sulaukęs kaltinimų.

Ataskaitoje pažymėta, kad nuo 2022 metų rugpjūčio 2-osios „Civinity“ grupės įmonės Latvijoje bendrovė „Home Master“ veikia pavadinimu „Civinity Majas Jūrmala“, o bendrovės „Labo Namu Agentura“ ir „VBS Serviss“ persivadino „Civinity Majas“.

2023 m. sausio 26 d. AB „Civinity“ pardavė 100 procentų „Pilsetas Lifti SIA“ akcijų Lietuvos įmonei UAB „Profi Invest“.

Nuo praėjusių metų gruodžio „Civinity“ priklausanti grupės įmonė „CS Apkope“ pakeitė pavadinimą į „Civinity engineering LV“.

Kaltina pinigų plovimu

Rygos teisme taip pat aiškinamasi, kodėl nuolat keitėsi byloje minimų bendrovių pavadinimai ir savininkai.

Anot Rygos prokuratūros, 2016–2017 metais už tariamus liftų priežiūros darbus buvo sumokėta per 2 mln. eurų, iš jų daugiau nei 1,9 mln. eurų galimai buvo „išplauti“, pervedant lėšas į kitų susijusių įmonių sąskaitas.

Bylos duomenimis, viena šių bendrovių buvo „JN lifti“, kurios pavadinimas buvo pakeistas į „CS Lifti“, o vėliau – į „AD Lifti“.

Dauguma „AD Lifti“ akcijų priklausė bendrovei „Artifex domum“, kurios valdybos pirmininkas buvo D.Jacka. Kaltinime teigiama, kad lėšos, kurias „AD Lifti“ galimai gavo pagal fiktyvią sutartį, buvo pervestos į Vengrijos įmonės „Westamer Trade Kft“ sąskaitą.

Su Rygos liftų priežiūros konkursu susijusioje byloje kaltinimai pareikšti septyniems asmenims bei dviem juridiniams vienetams.

Jei pasitvirtintų D.Jackai pareikšti kaltinimai, jam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dvylikos metų arba laisvės apribojimas iki trejų metų. Pagal Latvijos įstatymus, galimas ir turto konfiskavimas.

Paskelbs ir apie bylą

Nors „Civinity“ akcininkui ir vadovui D.Jackai Latvijoje pareikšti kaltinimai pinigų plovimu organizuotoje grupėje kartu su šios šalies verslininkais ir biurokratais, Šiaulių bankas neįžvelgia priežasčių nebendradarbiauti su šia verslo grupe.

Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė teigė, kad informacija apie Latvijoje iškeltą bylą D.Jackai yra žinoma ir viešai prieinama visiems investuotojams.

Informacija apie kaimyninėje šalyje nagrinėjamą bylą bus pateikta ir obligacijų platinimo informaciniame dokumente, su kuriuo galės susipažinti visi potencialūs investuotojai.

„Nei bendrovės „Civinity“, nei grupės įmonės, nei bendrovės ar grupės įmonių darbuotojai nėra kaltinami šioje byloje. Be to, bendrovės vertinimu ir nuomone, bet koks sprendimas, priimtas nagrinėjamoje byloje, neturės įtakos „Civinity“ ar jos dukterinių bendrovių kasdienei veiklai ir įsipareigojimų vykdymui“, – atsakė Šiaulių banko atstovė.

Investuotojai spręs patys

Šiaulių bankas tikisi, kad investuotojai, svarstantys įsigyti obligacijas, patys priims sprendimus, ar pasitikėti „Civinity“.

Lietuvos banko atstovai teigė, jog „Civinity“, nors ir kaupia gyventojų lėšas namų priežiūrai, nėra jų prižiūrima įstaiga, o jos obligacijas platinantis Šiaulių bankas pats turi įvertinti savo klientą.

„Bankai, kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai, patys priima verslo sprendimus, tačiau jie privalo pažinti savo klientus, vertinti jų keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir, teikdami paslaugas, atitinkamai ją valdyti. Jeigu klientas siejamas su didesne pinigų plovimo rizika ir su juo yra palaikomi dalykiniai santykiai, turi būti taikomos atitinkamai griežtesnės prevencijos priemonės“, – teikiama Lietuvos banko atsakyme. („lrytas.lt“) Latvijos pareigūnų pateikti kaltinimai pinigų plovimu verslininkui Deividui Jackai kiša koją ieškant investuotojų Lietuvoje. Ar išlikti padės platinamos obligacijos?

Deividas Jacka kartu su vietiniaias verslininkais Latvijoje sulaukė kaltinimų pinigų plovimu organizuotoje grupėje.

Bendrovė „Civinity“ ieško investuotojų platindama vertybinius popierius.

Investuotojus gina įstatymas

Advokatas Deividas Poška: „Investicijos į obligacijas sparčiai populiarėja, nes rinkoje siūlomos obligacijos šiuo metu yra patrauklus investicinis instrumentas, todėl kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalaujantis individualaus vertinimo, atsižvelgiant į obligacijas išleidžiančios bendrovės patikimumo rodiklius, obligacijų emisijos sąlygas.

Pažymėtina, kad obligacija yra skolos vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš obligacijas išleidusio asmens nustatytais terminais gauti metines palūkanas arba kitas turtines teises.

Bendrąja prasme įsigyti obligacijų iš esmės reiškia skolinti bendrovei pinigus, už kuriuos investuotojas gauna palūkanas – fiksuotą grąžą. Sykiu bendrovė, išleidusi obligacijas, atsako savo turtu už šių skolos vertybinių popierių išpirkimą.

Iš esmės bet koks investavimas yra susijęs su tam tikra rizika, todėl, prieš priimant sprendimą investuoti, reikia visapusiškai įvertinti obligacijas išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį (mokumą) ir patikimumą. Tai daroma skaičiuojant finansinius rodiklius, analizuojant bendrovės veiklą bei jos perspektyvas.

Taip pat investuotojas turėtų įvertinti ir šių vertybinių popierių riziką trukmės, palūkanų dydžio, valiutos, pajamingumo ir kitais aspektais. Būtent šie rodikliai yra svarbūs vertinant investicijų į obligacijas riziką ir patrauklumą, nes obligacijų pirkėjas (investuotojas) tampa jas išleidusios bendrovės kreditoriumi.

Tiek savo, tiek kaimyninėje šalyje kaltinimų sulaukęs bendrovės akcininkas ar valdymo organo narys iš esmės įtakos bendrovės obligacijų emisijai neturėtų turėti, juo labiau kad būtent bendrovė savo turtu atsako obligacijų savininkui už prievoles, susijusias su obligacijų išleidimu.

Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas. Taigi, šiuo metu obligacijų savininkų teisių apsauga yra pakankamai aiškiai reglamentuojama atskiru įstatymu, be to, obligacijų savininkai savo teises ir interesus turi teisę ginti įstatymuose numatytais būdais.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.