Gali nelikti prievolės per šventes kelti valstybės vėliavą prie namų, jei ten nuolat negyveni

Pernai Seimo pritarimo pateikimo stadijoje sulaukęs siūlymas švenčių dienomis leisti gyventojams nekelti valstybės vėliavos prie namų, kuriuose nuolat negyvenama, toliau skinasi kelią parlamente.

Lietuvos,Ukrainos vėliavos<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos,Ukrainos vėliavos<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stasys Tumėnas<br>T.Bauro nuotr.
Stasys Tumėnas<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Masiulis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kęstutis Masiulis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Jadvyga Bieliavska

Sep 30, 2023, 9:56 AM

Šią savaitę Seimo nariai vienbalsiai po svarstymo, už balsavus 96 tautos atstovams, pritarė tokiai Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisai. Dėl jos Seimas turės dar kartą balsuoti – laukia priėmimo stadija.

Jei Seimas pritars, įstatyme liktų nuostata, kad valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pastatų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų, „išskyrus gyvenamuosius namus, kuriuose nėra nuolat gyvenama.“

Seimo narys Stasys Tumėnas mano, kad įstatyme logiškiau būtų įrašyti prievolę kelti valstybės vėliavą prie namų, kur žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

„Pritarsiu, kad vėliavos būtų keliamos prie, virš, ant tų pastatų, kur yra gyvenama, kur yra įstaigos. Tačiau teisiškai, ko gero, būtų tikslesnis žodis, kur esi deklaravęs gyvenamąją vietą.

Mano nuomone, šio įstatymo projekto minusas yra tas, kad ieškome kelių, kaip padėti tiems žmonėms, kurie turi daug nuosavybės objektų – namų, pastatų, vasarviečių. Tarsi norima, kad seniūnai ar seniūnaičiai nebaustų tų žmonių, kurie ten negyvena, bet turi turtą ir per šventes nekelia vėliavų. Manyčiau, kad čia yra toks vertybinis minusas. Kai važiuoji per Lietuvą, ypač per šventes, pavyzdžiui, Vasario 16-ąją, liūdnoka yra, kai kaimuose matai mažai vėliavų. Vadinasi, arba ta sodyba yra tuščia, arba žmonės abejingi, arba ten yra vienas iš tų objektų, kurį turi iš miesto žmogus nusipirkęs, ten neregistruotas ir negyvena. Tai čia yra ta liūdnoji pusė“, – iš Seimo tribūnos pastebėjo S. Tumėnas.

Jis taip pat kalbėjo apie pagarbą valstybės simboliams – valstybės vėliavai, himnui, priesaikai.

„Dabar kasdien mūsų gyvenimo erdvėse ir čia, Seime, matome Ukrainos vėliavas. Tai yra su ginančia savo valstybę ukrainiečių tauta solidarumo išraiška. Bet, gerbiamieji kolegos, ar reikia karo, ar reikia, kad įvyktų tragedijos, genocidas, valstybės menkinimas, kad vėliavos plevėsuotų mūsų gatvėse, mūsų miesteliuose ir kaimuose?“ – svarstė politikas.

K. Masiulis siūlė atsisakyti įpareigojimo privalomai kelti vėliavas prie gyvenamųjų namų

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė atsisakyti prievolės privalomai kelti valstybės vėliavą prie gyvenamųjų namų, tačiau Seimas tam nepritarė. Tokį parlamentaro pasiūlymą palaikė tik 15 Seimo narių, prieš – 47, susilaikė 29.

Jo nuomone, vėliavas kelti būtų galima savanoriškai ir tai atitiktų laisvų šalių praktiką, kai valstybė nesikiša į gyventojų elgesį. K. Masiulis mano, kad privalomas reikalavimas kelti vėliavas neskatina patriotizmo, o priešingai blogina santykį su valstybe.

Parlamentaro duomenimis, daugumoje Europos valstybių toks reikalavimas taikomas tik oficialioms institucijoms, t. y., reguliavimas nėra taikomas fiziniams asmenims.

„Pavyzdžiui: Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kipre, Kroatijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Rumunijoje, visose Skandinavijos valstybėse, Vengrijoje, Vokietijoje vėliavas privalo kelti valstybinės institucijos. Institucijos privalo, žmonės neprivalo. Tada pažiūrėjau Rytus: į Rusiją, Baltarusiją. Ten privalo, bet nebūtinai kelia“, – iš Seimo tribūnos sakė K. Masiulis.

Politikas svarstė, kaip iškelti vėliavą, jei esi senyvo amžiaus, neįgalus ar patekai į ligoninę? „Todėl pasiūliau, kad mes sektumėme Vakarų valstybių pavyzdžiu ir žmonėms leistumėme patiems apsispręsti“, – siūlė politikas.

Įvertinęs policijos praktiką, K. Masiulis pastebėjo, kad policija beveik nebaudžia už tokį pažeidimą.

Pasiūlymą palaikė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. „Iš tiesų labai geras ir liberalus pasiūlymas, kad vėliavos iškėlimas turėtų būti ne prievolė, o tai, kuo mes didžiuojamės ir ką darome savanoriškai“, – sakė politikas.

Tuo tarpu Seimo narės Agnės Širinskienės teigimu, taip negerbti vėliavos yra neįtikėtina. „Daug valstybių stengiasi skatinti vėliavos naudojimą. (...) Iš tikrųjų yra labai apmaudu, kad tokios iniciatyvos užgimsta“ – apie K. Masiulio pasiūlymą kalbėjo A. Širinskienė. Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo įstatyme nustatyti, kad prie valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų būtų nuolat iškeltos Europos Sąjungos ir NATO vėliavos.

Jei Seimas pritartų jo iniciatyvai, solidarizuojantis su Ukraina tol, kol vyksta agresija prieš šią valstybę, prie valstybės ar savivaldybių institucijų pastatų galėtų būtų iškelta ir Ukrainos vėliava.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs Ž. Pavilionis siūlo jame numatyti, kad gali būti iškeltos „demokratinių užsienio valstybių, prieš kurias vykdoma karinė agresija, vėliavos, kai Seimo sprendimu tokia agresija pripažinta ir išreikštas palaikymas tokiai užsienio valstybei.“

„Norime sukurti paaiškinimą ir pagrindimą, kad galime prie valstybės ir savivaldybių pastatų iškelti tų valstybių vėliavas, prieš kurias vykdoma agresija, jeigu taip apsisprendžia Seimas. Šiandien yra Ukraina, o rytoj gali būti bet kokia kita šalis“, – įregistruotą įstatymo pataisą Eltai komentavo Seimo narys Ž. Pavilionis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.