Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) organizuotą streiką penktadienį pradėjo apie pora tūkstančių pedagogų – keli šimtai Vilniaus mokytojų susirinko prie Vyriausybės rūmų, kur vyko diskusijos ir kitos veiklos, tuo metu mokytojai iš kitų miestų tik pradėjo savo žygį sostinės link.
Kaip ir žadėta, keli pedagogai penktadienio naktį iš tiesų praleido prie Vyriausybės – miegojo aikštėje įrengtoje palapinėje, pasitiesę pripučiamą čiužinį, o į Vilnių keliaujantys mokytojai naktį praleido įvairiose mokyklose.
Sulaukė ministro vizito
Šeštadienį popiet prie Vyriausybės susirinko kelios dešimtys mokytojų, neslepiančių, kad norėtų aktyvesnio visuomenės ir pačių pedagogų palaikymo, o ypač – valdžios atstovų dėmesio.
Apie 13 valandą pas streikuojančius mokytojus atvyko švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, pakvietęs kiekvieną norintį pedagogą individualiam pokalbiui Vyriausybėje.
„Ir vakar, ir šiandien ir rytoj būsiu kambarėlyje, į kurį kiekvienas galite ateiti – kaip suprantu, ne visiems norisi viešai, aikštėje sakyti savo problemas, nuogąstavimus (...)
Galite išsakyti problemų sprendimų pasiūlymus, mes dėliosimės visų problemų žemėlapį ir stengsimės visas jas išspręsti. Jei ne čia ir dabar, tai bent turėti planą“, – nurodė ministras.
Tačiau šiame pasiūlyme LŠDPS pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė įžvelgė klastą – „skaldyk ir valdyk“ principą.
„Ateik pas direktorių, pasikalbėk vienas, ir galbūt gausi geresnes sąlygas – „tau gal pasiseks geriau, kolegoms – nežinau, bet jeigu išdrįsi, už durų tau pasakysiu daugiau“.
Skamba kaip „skaldyk ir valdyk“ (...) Mes laukiame sisteminio požiūrio, sisteminio matymo“, – ministrui atsakė J.Kiškienė.
Šis pasiūlymas užkliuvo ir kitiems mokytojams.
„Ar jūs nežinote, kokios mūsų bėdos, jei kviečiatės į kambariuką?“,– teiravosi viena mokytoja.
„Sėskime savaitę prie rimto stalo ir kalbėkimės rimtai, o ne kambariuke“ – ragino mokytoja, o jos žodžius plojimais palydėjo kiti mokytojai.
Ministras bent pusvalandį atsakinėjo į susirinkusių mokytojų aštrius klausimus – tiek dėl atlyginimų, tiek dėl pedagogų darbo sąlygų, tiek dėl bendros švietimo sistemos vizijos.
O jau ketinantis nueiti ministras sulaukė netikėto šūksnio iš publikos.
„Ministre, ministre! Aš, tamsta, noriu pasakyti – turėk kantrybės. Atsilaikyk! Atsilaikyk prieš valdžią, turėk savo nuomonę. Būk kantrus“, – sušuko, kaip pats sakė, pro šalį praėjęs, du mėnesius mokytoju dirbęs vyras iš Žemaitijos.
„Būkite kantrus, o jūs, mokytojai, nepulkite jo taip“, – pridūrė jis.
Atsakymų nepagyrė
„Apgailėtinu“ ministro G.Jakšto pokalbį su mokytojais pavadinęs viešojo kalbėjimo ir komunikacijos lektorius Igoris Vasiliauskas teigė, kad pirmiausiai valdantieji turėtų baigti priešinti visuomenę, mokytojus ir tėvus.
„Man šis vaizdas buvo tarsi aš būčiau mokytojas, o ministras – mano mokinukas. Nežinau, kiek jis turi komunikacijos patarėjų, bet formatas, mano akimis, buvo apgailėtinas.
Tu negali taip atsakinėti, negali nuvesti žmonių į procesą – žmonės procese buvo dešimtmečius, ir jiems reikia apčiuopiamų pokyčių, rezultato čia ir dabar, arba tokio, kuris bus.
O čia prasideda atvejo analizės – „mums reikia susisteminti“. Tu jau turėjai čia ateiti su visų sisteminimo procesų rezultatu, o ne pradėti diskusijas“, – įsitikinęs I.Vasiliauskas.
Tuo pačiu I.Vasiliauskas užjautė ministrą, kuris, anot jo, turi sugerti visas visuomenės neigiamas emocijas, nors realiai svarbiausių sprendimų jis nepriima – yra tik „paimta galva“, bendraujanti su pedagogais, sakanti tai, ką jam liepia pasakyti sprendimus iš tiesų priimantys politikai.
„Visi suprantame, kad ministrą išstūmė – jam sako „atbūk savo, pabūk šioje galeroje“. Tave taškys, blaškys, bet paskui tai baigsis. Tai jis tempia tai“, – kalbėjo jis.
Naktį praleido ne namuose
Visgi, šeštadienį sostinės centre susirinko ir su ministru kalbėjosi tik kelios dešimtys aktyviausiųjų streikuojančių pedagogų.
Prie Vyriausybės streiko organizatoriai įrengė sceną, kurioje nuo vidurdienio iki pat vėlaus vakaro organizuojami pokalbiai su mokytojais, edukacinės veiklos.
Šalia scenos – palapinė, kurioje penktadienio naktį praleido du mokytojai.
Iš tolimiausių Lietuvos kampelių į Vilnių žygiuojantys mokytojai taip pat pirmąją streiko naktį praleido ne namuose. Viena iš jų – iš Klaipėdos su kitais mokytojais ir mokiniais einanti Lilija Bručkienė.
„Vakar nerimo buvo gerokai daugiau nei šiandien. Nes kai pasileidi amerikietiškais kalneliais, nėra kada galvoti, ar bijai, ar linksma, ar užtenka adrenalino.
Visada labai sujaudina žmonių geranoriškumas ir noras padėti – nepažįstamųjų ir pažįstamų, kolegų, mokinių, jų tėvelių, giminaičių ir draugų skambučiai, pagalba, mažos, tačiau reikšmingos smulkmenos.
Neįtikėtina, kai sustojimų metu tavo rankose nejučia atsiduria kavos puodelis, šokoladas ar sumuštinis, kai tėveliai lydi visą kelią, rūpinasi saugumu ir visomis kitomis smulkmenomis, kai užsako ir atveža picų net tada, kai jų vaikas dėl tam tikrų aplinkybių yra ne eisenoje, o už jūrų marių.
Gal todėl pavakare, sakydama padėkos kalbą visiems, pasiekusiems Gargždus, jos tiesiog negalėjau pabaigti – apsiverkiau. Iš to pasididžiavimo ir gerumo“, – įspūdžiais pasidalino L.Bručkienė.
Net keičia profesiją
Streike šeštadienį sutikta Vilniaus Užupio gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Svetlana naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad visuomenės palaikymą streikuojantys mokytojai jaučia, bet jis – tylus, trūksta aktyvaus palaikymo.
Anot mokytojos, savo palaikymą išsako ir mokiniai, ir tėvai, tačiau realiai į aikštę susirinka nedaug žmonių – galimai galvoja, kad „ir be manęs bus kam ateiti“.
Svetlana nurodė norinti, kad pedagogų atlyginimų klausimas būtų sprendžiamas geriau - anot jos, dabartinis ministro pasiūlymas dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų nėra tinkamas.
„20 proc. infliancijos ir 20 proc. (algos -aut.past.) pakėlimas tai nėra algos pakėlimas – tai yra infliacijos kompensavimas. (...)
Norėčiau, kad pasiektume dar bent 10 proc., – bent 30 procentų. Kad jaustųsi atlyginimų padidėjimas, o ne tiesiog kompensacija“, – kalbėjo Svetlana.
Tuo metu anglų kalbos mokytoja iš Vilniaus Žemynos progimnazijos teigė streikuojanti tam, kad mokyklos būtų išgelbėtos – kad jauni mokytojai nepasitrauktų iš švietimo sistemos, o tai, anot jos, bus įmanoma tik jeigu pasikeis dabartinės sąlygos.
„Aš streikuoju, nes man labai patinka mano darbas ir aš norėčiau ir toliau jį dirbti, ir ne privačiame sektoriuje“, – lrytas.lt sakė Ieva.
Tačiau viena iš streike dalyvaujančių buvusių mokytojų šią profesiją iš tiesų šiemet pabaigė.
Palaikyti buvusių kolegų į streiką atvykusi, virš 20 metų pedagoge Klaipėdoje dirbusi Vilija pasakojo, kad nuovargis paėmė viršų.
„Šiame etape nuovargis nuo sistemos paėmė viršų. Atsiradus progai, šią karjerą kol kas sustabdžiau“, – portalui lrytas.lt pasakojo mokytoja.
Nors buvusi padagogė įsitikinusi, kad mokytojo profesija yra pati geriausia ir prasmingiausia, vis dėlto, mokytojams krentantis krūvis ir požiūris į juos – tiek iš aukščiausių sluoksnių, tiek iš jaunosios kartos atstovų – nuo šios profesijos galiausiai atstūmė.
„Klasių, mokinių skaičiaus, krūvio mažinimas, atlyginimų perskaičiavimas ir pagarba“, – taip svarbiausius streiko reikalavimus įvardijo Vilija.
Ką pasiūlė ministerija?
Andriaus Navicko vadovaujama LŠDPS pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų, o nuo kitų metų sausio – dar 30 proc.
Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigė neturinti tokių lėšų, todėl pasiūlė kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc.
Toks ministerijos pasiūlymas tiko visoms švietimo profsąjungoms, išskyrus vienintelei – streiką organizuojančiai LŠDPS.
Tuo metu su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ sutarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
LŠDPS pirmininkas A.Navickas savo ruožtu įsitikinęs, kad mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau, o mokinių skaičius klasėje ir mokytojų krūvis – mažinamas.
